Vašingtono valstijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad gyvūnai gali įgyti imunitetą erkėms, todėl sumažėja šių parazitų skaičius. Šis atradimas gali būti labai svarbus kuriant šiuolaikinius erkių kontrolės ir apsaugos nuo jų platinamų ligų metodus.
Gyvūnams įkandus erkėms, išsivysto dalinis imunitetas – ir tai lemia šių voragyvių populiacijos sumažėjimą. Nauji mokslininkų rezultatai pateikti žurnale „Erkės ir erkių platinamos ligos“.
Kaip gyvūnai susidoroja su erkėmis?
Maitinimosi metu erkės šeimininko veiksmai yra tokie pat svarbūs, kaip ir imuninės sistemos veikimas – įkandęs, draskydamasis ar laižydamas gyvūnas gali atsikratyti laikino parazito, jį pažeisti arba sunaikinti. Imuninė ir elgesio apsauga yra integruota – imuninis atsakas taip pat apima niežulį ir šukavimą skatinančių medžiagų išsiskyrimą. Šio tipo šeimininko gynybos mechanizmai atspindi reiškinį, vadinamą įgytu imunitetu erkėms.
Vašingtono valstijos universiteto (WSU) mokslininkai atliko tyrimą, kaip gyvūnai tampa atsparūs ligas platinančioms erkėms.
Paaiškėjo, kad gyvūnai, paveikti erkių, įgijo atsparumą įkandimams, todėl laikui bėgant šių voragyvių populiacija smarkiai sumažėjo. Tai svarbu, nes daugiau erkių reiškia daugiau ligų ir kitų problemų žmonėms, laukiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Dauguma panašių tyrimų su erkėmis atliekami su laboratoriniais gyvūnais, kurie nėra jų taikiniai laukinėje gamtoje. Todėl mokslininkai naudojo trijų rūšių, kurios natūralioje aplinkoje yra
Dermacentor andersoni erkės šeimininkės, populiacijas: peles, triušius ir galvijus.
Atliekant eksperimentus su gyvūnais, erkės maitinosi trimis savo gyvenimo ciklo etapais – lervos, nimfos ir suaugusios. Mokslininkai palygino erkių maitinimąsi, vystymąsi ir dauginimąsi ant gyvūnų, kuriuos anksčiau jos užpuolė, su tais, kurie anksčiau su jomis neturėjo kontakto.
Kiekvienu atveju jie nustatė, kad anksčiau užsikrėtę šeimininkai įgijo imunitetą, o erkių populiacijos sumažėjo visais gyvenimo etapais . Šeimininkams, paveiktiems erkių, beveik 23 % mažiau erkių pasiekė suaugusias erkes, o suaugusios patelės išleido 32 % mažiau lervų. Vėlesni modeliavimai parodė, kad įgytas šeimininko imunitetas gali sumažinti vidutinį trijų šeimininkų erkių populiacijos augimą 68%.
„Apskritai, per visą gyvavimo ciklą, poveikis yra labai didelis“, – teigė Jebas Owenas, WSU entomologijos docentas ir tyrimo bendraautoris. – Tai suteikia mums naujų įžvalgų apie tai, kodėl erkių populiacijos didėja ir mažėja.
Koks yra erkių įkandimų poveikis?
Erkių žmonėms perduodamos ligos yra šios: Laimo liga, Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė arba Kolorado virusinė karštligė – kai kurios iš jų gali būti mirtinos.
Ūkiams ir laukiniams gyvūnams taip pat gresia tiesioginė žala, pavyzdžiui, anemija ir sulėtėjęs augimas, atsirandantis dėl sumažėjusio apetito po įkandimo, kai gyvūnas laiką praleidžia trindamas ir kasydamasis.
Ar bus vakcina?
Gauti rezultatai rodo, kad natūralų imuninį atsaką galima atkurti sukūrus vakciną. Tam reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, kaip greitai gyvūnai įgyja imunitetą erkėms ir kiek laiko jis trunka.
Tačiau jau gauti rezultatai atskleidžia naują požiūrį į tai, kas daro įtaką erkių populiacijoms – iki šiol tyrimai labiau buvo sutelkti į oro sąlygų ir kitų „abiotinių“ aplinkos veiksnių įtaką.
Šaltinis: geekweek.interia.pl
