Dar visai neseniai atrodė, kad arapaima išnyks. Viena didžiausių pasaulio gėlavandenių žuvų, neįtikėtinas Amazonės potvynio miškų milžinas, buvo nykstantis dėl masinio kirtimo. Tačiau dabar ji atsiranda naujose vietose. Ypač didelė problema su šia invazine rūšimi, kuri gali užaugti iki keturių metrų ir sverti 250 kg, yra Brazilijoje.
Apie arapaimos invaziją žino net Azijos gyventojai, kur šios žuvys pabėgo iš akvariumų ir užkariavo daugelį vietinių gėlo vandens telkinių. Anksčiau jos čia negyveno, kaip ir daugelyje Pietų Amerikos upių, išskyrus pačią Amazonės džiungles.
Tai gyvūnas, prisitaikęs gyventi didžiausioje pasaulio upėje, bet taip pat ir miškuose, kuriuos Amazonė užtvindo po smarkių liūčių.
Vanduo perneša nuosėdas, sėklas, skatina augti daug augalų, o gyvūnai, iki tol gyvenę pagrindinėje upės srovėje, gali gyventi potvynio zonose. Tokia rūšis yra arapaima.
Arapaima. Didžiulė žuvis iš užtvindyto Amazonės miško
Potvynių metu šios žuvys gali plaukti didžiuliuose užtvindyto atogrąžų miško plotuose, maitindamosi, pavyzdžiui, vaisiais ar sėklomis. Šis milžinas taip pat medžioja, valgo vėžiagyvius ir kitus bestuburius. Retai medžioja mažus stuburinius.
Tai rūšis, puikiai prisitaikiusi gyventi mažai deguonies turinčiame vandenyje, išdžiūstančiuose telkiniuose. Ji turi specialiai transformuotą plaukių pūslę, kuri leidžia įsisavinti atmosferos orą. Arapaima puikiai susitvarko net sekliose vietose, taip pat gali peršokti iš vieno telkinio į kitą.
Kalbame apie milžinišką žuvį, vieną didžiausių gėlavandenių žuvų pasaulyje. Ji negali prilygti vandenynų gigantams, tokiems kaip banginis ar šešiakojis, bet jos trijų, o kartais net daugiau nei keturių metrų ilgis daro didžiulį įspūdį.
Taip pat ir svoris, siekiantis 150–200 kg, o kartais net ketvirtį tonos. Tačiau verta paminėti, kad tokių didelių arapaimų anksčiau buvo sutinkama, o šiandien jie yra retenybė. Šiandien žuvys pasiekia mažesnius dydžius, maksimaliai 2–2,5 metro.
Tai vis tiek milžinas, kuris daro didelį poveikį ekosistemoms. Kai jis atsiranda naujoje vietoje, sukelia milžiniškus pokyčius. Taip yra kai kuriose Azijos vietovėse, kurias jis užkariavo, bet taip pat ir jo gimtojoje Pietų Amerikoje.
Upės giganto invazija Brazilijoje
Prieš kelis dešimtmečius arapaima buvo laikoma retu ir nykstančiu gyvūnu. Dabar viskas pasikeitė. Brazilijos žiniasklaida praneša, kad žuvis vis dėlto dauginosi, užkariavo naujas vandenis ir kelia grėsmę ne tik ekosistemai, bet netgi ekonomikai.
„Prakuku (kitas arapaimos pavadinimas – red.), milžiniška Amazonės žuvis, šiuo metu gyvena penkių Brazilijos valstijų upėse, už savo natūralios arealo ribų. Be San Paulo ir Bahijos valstijų, žvejai šią žuvį gaudo Minas Gerais vandenyse ir Pantanalo upėse Mato Grosso ir Mato Grosso do Sul valstijose“, – praneša portalas Band.
Duomenys rodo, kad Amazonės žuvis plinta po visą šalį. Už savo natūralios aplinkos ribų ši rūšis, pritraukianti žvejus ir turistus, laikoma invazine ir keliančia grėsmę vietinei faunai.
Minas Gerais ir Mato Grosso yra labai toli nuo Amazonės. Kaip įmanoma, kad arapaima pasiekė tokią tolimą vietą? Šių vietovių atstumas nuo Amazonės atogrąžų miškų yra didesnis nei tarp Europos kraštų. Žuvis turėjo būti ten įvežta.
Brazilijos ichtiologai ir gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujose teritorijose arapaima neturi jokių priešų. Amazonėje mažesnius individus kartais medžioja kajmanai, anakondos ar jaguarai, tačiau pietinėje, rytinėje ir vidurinėje Brazilijoje gamtos pusiausvyra yra sutrikdyta. Arapaima yra viskasėdis ir labai ėdrus. Jis yra maisto grandinės viršūnėje, – įspėja mokslininkai.
Kol kas sukurta tik keletas projektų, skirtų žuvų skaičiui Brazilijoje riboti. Projektas „Gosto da Amazônia“ skirtas, pavyzdžiui, žuvų skaičiui Purus, Negro, Juruá ir Solimões upių baseinuose reguliuoti. Beje, šis projektas bendradarbiauja su restoranais, į kuriuos patenka sugauti žuvys. Tačiau to nepakanka, kad sustabdytų invaziją, todėl ichtiologai ragina Brazilijos federalinę vyriausybę imtis veiksmų.
Šaltinis: zielona.interia.pl
