Ar gebėjimas būti laimingu yra „užrašytas“ genuose? Naujausias mokslinis tyrimas sako, kad taip…
Tyrimas
Naujo tyrimo, paskelbto žurnale Journal of Personality & Social Psychology, rezultatai parodė, kad ne tik asmenybės bruožai, bet ir pasitenkinimo gyvenimu laipsnis yra paveldimi žymiai didesniu mastu, nei buvo manoma iki šiol.
Mokslininkai jau dešimtmečius bando suprasti, kokiu mastu tai, kokie mes esame, yra paveldėta iš mūsų giminaičių. Atsakymas į šį klausimą didžiąja dalimi priklauso nuo tyrimo metodikos. Naujausi moksliniai darbai, pagrįsti brolių ir seserų, vaikų ir tėvų iš vienos šeimos apklausų rezultatais, leido įvertinti asmenybės bruožų paveldimumą maždaug 15 %.
Naujo tyrimo autoriai, Estijos psichologai, taikė naują, tikslesnę vertinimo metodiką, pagrįstą ne tik pačių šeimos narių nuomone apie savo asmenybės panašumus ir skirtumus, bet ir informatorių, t. y. artimų šeimos narių, galinčių stebėti iš šalies, nuomone.
Pirmajame etape tyrėjai išanalizavo duomenis iš Estijos biobanko, didelio masto genetinio ir psichologinio tyrimo projekto. Duomenys apėmė daugiau nei 32 tūkst. estų – abiejų lyčių žmonių, kurių amžius nuo 17 iki 102 metų, apklausos rezultatus. Šie žmonės atsakė į seriją klausimų apie savo asmenines savybes ir apie tai, kiek jie laimingi savo gyvenime. Remiantis genetine informacija, tyrėjai galėjo nustatyti giminystės ryšius tarp dalyvių, išskirdami tėvus, vaikus, brolius, seseris ir antros eilės giminaičius.
Iš viso buvo išskirta daugiau nei 24 tūkstančiai giminaičių porų. Beveik dviejų tūkstančių porų atveju tyrėjai taip pat turėjo informatorių duomenis, t. y. „antrą nuomonę“. Visi dalyviai užpildė 198 punktų anketą, leidžiančią įvertinti, kiek jų asmenybėje išreikštos „didžiojo penketo“ asmenybės savybės – ekstraversija, geranoriškumas, sąžiningumas, neurotiškumas (emocinis nestabilumas) ir atvirumas naujoms patirtims. Be to, dalyviai pagal specialią skalę įvertino savo pasitenkinimą gyvenimu.
Kai mokslininkai išanalizavo surinktus duomenis, paaiškėjo, kad asmenybės bruožų paveldimumas yra apie 42 %, o tai yra žymiai daugiau nei ankstesni vertinimai.
Be to, kaip nustatė tyrėjai, mes iš savo giminaičių paveldime ne tik charakterį, bet ir gebėjimą būti laimingais – ši savybė 80 % susijusi su tokiomis asmenybės savybėmis kaip ekstraversija (bendravimas), sąžiningumas (sąmoningumas) ir emocinis stabilumas.
Tuo pačiu metu tyrimo rezultatai patvirtina nuomonę, kad šeimos narių charakterių panašumus pirmiausia lemia genetika, o ne auklėjimas – antros eilės giminaičiai, augę kitose šeimose, buvo tokie pat panašūs kaip ir tie, kurie augo kartu.
Taigi, tai, kiek mes esame patenkinti savo gyvenimu ir kokias asmenybės savybes turime, daug labiau lemia genai, nei buvo manoma iki šiol, pažymi tyrėjai.
