Europos Parlamentas priėmė pakeitimus dėl baudų už išmetamųjų teršalų apskaičiavimo taisyklių, kuriuos dalis žiniasklaidos vertino kaip atsitraukimą nuo elektromobilumo. Tuo tarpu dekarbonizacijos tikslai lieka nepakitę – naujosios taisyklės tik turėtų sulėtinti transformacijos tempą pirkėjams. Deja, tai vis dar reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galima tikėtis, kad iš rinkos bus pašalinti kiti populiarūs automobiliai su vidaus degimo varikliais.
Tiksliau – gegužės 8 d. buvo priimtos Europos Komisijos pasiūlytos taisyklės, numatančios CO2 išmetimo iš naujų transporto priemonių vidurkio apskaičiavimo mechanizmą 2025–2027 m. Tai turėtų suteikti automobilių gamintojams daugiau lankstumo prisitaikant prie Europos Komisijos nustatytų tikslų. Tačiau reikia nepamiršti, kad patys tikslai liko nepakitę – tiek dėl leistinų CO2 išmetamųjų teršalų kiekio, tiek dėl baudų už jų viršijimą. Taigi naujuose teisės aktuose nėra kalbama apie baudų skyrimo atsisakymą. Juose tik keičiamas baudų skyrimo būdas.
Tai svarbus žingsnis link didesnio reguliavimo realizmo, tačiau jis vis dar nepakankamas. Mums reikia platesnės diskusijos dėl visapusiškos sistemos reformos, kuri atsižvelgtų į ekonomines, socialines ir infrastruktūros realijas. Tik taip bus galima veiksmingai remti įvairias technologijas ir apsaugoti darbo vietas Europos automobilių pramonėje.
Baudos už vidaus degimo variklius. Kas iš tiesų keičiasi?
Primename, kad 2035 m. planuojamas draudimas registruoti ES teritorijoje vidaus degimo variklių automobilius yra paskutinis etapas laipsniškai mažinant CO2 išmetimą iš transporto priemonių.
Tolimesni etapai yra nustatyti CAFE (Clean Air For Europe) taisyklėse. Jose nustatytos leistinos išmetamų teršalų ribos yra tokios (suapvalintos iki pilnų gramų):
- 2021–2024 m. tikslas (118 gramų CO2/km),
- 2024–2029 m. tikslas (94 gramų CO2/km),
- 2030–2034 m. tikslas (50 gramų CO2/km),
- 2035 m. tikslas (0 gramų CO2/km).
Europos Parlamento priimtos nuostatos nekeičia šių tikslų. Jos tik pratęsia laikotarpį, per kurį automobilių gamintojai turi atsiskaityti už CO2 išmetimą.
Naujosios taisyklės taip pat nekeičia baudų dydžio. Pagal Europos taisykles, už kiekvieną automobilio išmestą gramą, viršijantį nustatytą ribą (aukščiau pateikiami vidutiniai dydžiai, emisijos tikslai nustatomi individualiai kiekvienam gamintojui), skiriama 95 eurų bauda.
Europos Sąjunga suteikė gamintojams kreditą. Jie turi 3 metus jį grąžinti
Paaiškinkime – nuo 2020 m., jei vidutinės emisijos viršijo leistinas normas, automobilių gamintojai turėjo kasmet atsiskaityti už baudas. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas buvo susijęs su:
- tikslinio Reglamento (ES) 2019/631 pakeitimo, siekiant suteikti gamintojams papildomą lankstumą vykdant savo atitikties užtikrinimo įsipareigojimus, nustatant trejų metų laikotarpį, per kurį reikia prisitaikyti prie reikalavimų 2025, 2026 ir 2027 metais, vietoj vienerių metų laikotarpio.
Europos Komisijos priimtame be pakeitimų pasiūlyme teigiama, kad:
- 2025–2027 m. gamintojai turėtų užtikrinti, kad vidutinis individualus jų transporto priemonių CO2 išmetamų teršalų kiekis neviršytų tikslinio išmetamų teršalų kiekio, apskaičiuoto kaip jų metinių individualių išmetamų teršalų tikslinių lygių vidurkis per tą laikotarpį.
Pasiūlyme patikslinama, kad atitiktis tiksliniams išmetamųjų teršalų lygiams turėtų būti vertinama trejų metų laikotarpio pabaigoje.
Ne elektriniai. Naujas variklis – Europos hitas
Gamintojams tai reiškia, kad Europos Komisija suteikė jiems „pasitikėjimo kreditą“ siekiant nustatytų ribų. Žodis „kreditas“ turi būti suprantamas visiškai tiesiogiai. Baudos vis tiek bus skiriamos, tik transporto priemonių gamintojai jas sumokės vienkartine įmoka po 2027 m., o ne trimis dalimis kiekvienų metų pabaigoje.
Kokios baudos už CO2 išmetimą. Šiandien tai beveik 1500 eurų už automobilį
Šis sprendimas iš tiesų suteikia gamintojams daugiau lankstumo, nes esant dabartinei pardavimo struktūrai, baudos už 2025 m. galėtų smarkiai pakenkti daugelio automobilių gamybos gigantų biudžetams. Pavyzdžiui, naujausiais Federalinės kelių eismo tarnybos (KBA) duomenimis, vidutinis CO2 išmetimas iš naujų transporto priemonių 2025 m. balandžio mėn. buvo 109,3 gramai CO2/km. Tai 15,7 gramais viršija nustatytą ribą – 93,6 CO2/km. Vidutiniškai tai sudaro 1491,5 euro (6386 PLN) baudą už kiekvieną balandžio mėnesį Vokietijoje parduotą lengvąjį automobilį.
Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais Vokietijos keliais važinėjo daugiau nei 2,8 mln lengvųjų automobilių, automobilių gamintojams tai reiškia, kad jie turės padengti papildomas išlaidas, kurių suma viršys 4,2 mlrd. eurų. O juk kalbame apie baudas, paskirtas tik vienoje ES automobilių rinkoje!
Būtent todėl pramonės atstovai ragina toliau keisti naujų automobilių CO2 išmetimo reglamentus.
Laikinieji veiksmai turi būti suderinti su ilgalaike, technologiniu požiūriu neutraliu vizija. Reikia nuoširdžios diskusijos apie dabartinių CO₂ reguliavimo nuostatų įgyvendinamumą, remiantis realiomis techninėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Europos konkurencingumas priklauso nuo transformacijos, kurią bus įmanoma įgyvendinti,
pabrėžia Benjamin Krieger, CLEPA generalinis sekretorius.
Organizacija, vienijanti, be kita ko, automobilių pramonės dalių gamintojus, prašo, pavyzdžiui, iki metų pabaigos „visiškai peržiūrėti“ CO₂ reglamentus. Ji taip pat įspėja, kad net 62 % automobilių pramonės įmonių šiuo metu susiduria su gamybos pajėgumų pertekliumi ir didelėmis pastoviomis išlaidomis. Abu šie veiksniai smarkiai didina darbo vietų mažinimo ir veiklos perkėlimo už ES ribų riziką.
Sprendimas dėl degalų variklių automobilių paliktas galios. Jie išnyks iš rinkos greičiau, nei manote
Geriausias būdas išvengti baudų – padidinti nulinės emisijos elektromobilių pardavimus. Saugiu laikomas lygis, kai tokie automobiliai sudaro apie 1/4 visų tam tikro gamintojo parduodamų automobilių.
Neišskirta galimybė, kad turtingesnėse rinkose šis ambicingas tikslas bus pasiektas. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį Vokietijoje elektriniai automobiliai sudarė beveik 19 proc. visų registruotų automobilių. Problema ta, kad baudos skaičiuojamos pagal visų ES šalių išmetamų teršalų kiekį. Palyginimui, elektrinių automobilių dalis bendroje naujų automobilių pardavimų apimtyje Lenkijoje balandžio pabaigoje sudarė mažiau nei 3,6 proc. Taigi, automobilių gamintojams skaičiavimai yra labai sudėtingi, nes „saugiu“ laikoma 25 proc. registracijų dalis turi būti visoje ES.
Taigi naujosios taisyklės visai nereiškia, kad degalų varikliais varomi automobiliai galės ilgiau likti Europos gamintojų pasiūloje. Net jei šiais metais jie galės parduoti daugiau nei planavo, siekdami sumažinti baudų poveikį 2026–2027 m., degalų varikliais varomų automobilių rinkos dalis turės būti atitinkamai mažesnė.
Galvojate apie automobilį su vidaus degimo varikliu įsigijimą? Jis bus tik brangesnis
Tai reiškia, kad kuo ilgiau klientai turtingiausiuose ir didžiausiuose Senojo žemyno rinkose bus įtikinami pereiti prie elektromobilių, tuo greičiau iš rinkos dings prieinamos kainos degalų variklio automobiliai. Drąsiai galima prognozuoti, kad šis reiškinys pirmiausia palies populiarias markes, kurios dėl mažų maržų, priešingai nei premium markės, negali paslėpti baudų įtakos galutinei automobilio kainai.
Taigi galima prognozuoti, kad artimiausiais mėnesiais mus laukia nauja banga atsisveikinimų su vidaus degimo varikliais, kaip tai jau įvyko šiais metais, pavyzdžiui, su Fiat Tipo ar benzininės Toyota Corolla.
Asmenys, kurie šiuo metu svarsto apie naujo automobilio su vidaus degimo varikliu įsigijimą, taip pat turėtų įsidėmėti Renault ir Stellantis vadovų Luca De Meo ir John Elkann bendrą jaudinantį interviu, neseniai duotą Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“. Jų nuomone, iki 2030 m., dėl naujų ES reglamentų, automobilių kainos padidės net iki 40 proc.
Šaltinis: biznes.interia.pl
