Vaikštant paupiu šiomis dienomis sunku nepastebėti – vanduo traukiasi. Upių krantai platėja, o vandens lygis krenta. Tai, kas dar prieš kelerius metus būtų sukėlę nuostabą, dabar tampa nauja realybe.
Visoje Europoje ekspertai stebi nerimą keliančią situaciją – nuo metų pradžios besitęsianti sausra įgauna vis didesnį pagreitį. Naujausi Europos komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenys patvirtina tai, ką jaučiame ir matome: žemynas išgyvena itin rimtą sausros periodą.
Šiltėjantis pavasaris ir tuštėjančios upės
Šių metų pavasaris į istoriją įsirašo rekordinėmis temperatūromis. Kovo mėnuo tapo karščiausiu per visą stebėjimų istoriją, su vidutine temperatūra, kuri kai kuriuose regionuose net 3°C viršijo įprastus vidurkius. Ypač aukštos temperatūros fiksuojamos Alpėse, Rytų Europoje ir Šiaurės Skandinavijoje.
„Stebima situacija kelia nemažai nerimo,” – įspėja Europos sausros observatorijos vyriausioji tyrėja Andrea Toreti, ypatingą dėmesį skirdama Vidurio ir Rytų Europai, kur sausros poveikis darosi vis akivaizdesnis.
Meteorologai pastebi, kad kritulių trūkumas kartu su neįprastai šiltais orais sukuria pavojingą derinį. Dirvožemis sausėja, upių vandens lygis krenta, o tai tiesiogiai veikia ekosistemas ir ekonomiką.
Reinas siunčia pavojaus signalus
Vienas ryškiausių sausros padarinių – drastiškai sumažėjęs vandens lygis Reino upėje. Tai, kas buvo pastebima balandžio pradžioje, dabar tapo rimta problema. Po sausos žiemos ir pavasario vandens nuotėkis sumažėjo tiek, kad jau trukdo laivybai viduriniame Reino upės baseine.
Specialistai pabrėžia, kad per vos kelias savaites sąlygos palei šią upę dramatiškai pasikeitė – vandens lygis smarkiai nukrito, ypač viršutiniame baseine.
Reinas – ne vienintelė nukentėjusi upė. Ekspertai prognozuoja, kad gegužės mėnesį upės Rytų Europoje išliks neįprastai nusekusios, o vandens lygis gali dar labiau kristi.
Sausros žemėlapis: kur situacija kritiškiausia?
Remiantis naujausiais duomenimis, beveik visas žemynas išgyvena bent pradinę sausros stadiją. Tik Pirėnų pusiasalis, pietinė Prancūzija ir didžioji Italijos dalis kol kas išvengia sausros padarinių – čia žiema buvo itin lietinga.
Tuo tarpu Kipras, didelė dalis Graikijos, Balkanų regionas ir Turkija jau pasiekė aukščiausią – „pavojingąją” sausros stadiją. Čia situacija tapo kritinė.
Šiaurės Vokietija, Beniliukso šalys, Danija, pietinė Skandinavija bei didžioji Jungtinės Karalystės ir Airijos dalis taip pat patiria labai sausas sąlygas.
Ateities perspektyvos: ko tikėtis vasarą?
Meteorologų prognozės nedžiugina. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais Šiaurės ir Vakarų Europoje orai išliks gerokai sausringesni nei įprasta. Ši tendencija kelia rimtą susirūpinimą dėl tolimesnių padarinių žemės ūkiui, energetikai ir transporto sektoriui.
Tuo tarpu Iberijos pusiasalyje, centrinėje Italijoje ir Graikijoje tikimasi drėgnesnio oro, tačiau prognozės lieka neaiškios dėl skirtingų prognozavimo modelių.
Sausros kaina – ne tik ekologinė
Ekspertai pabrėžia, kad sausros poveikis jau dabar jaučiamas įvairiuose sektoriuose. Ūkininkai susiduria su rimtais iššūkiais, o tai gali sukelti grandininę reakciją – nuo maisto kainų kilimo iki tiekimo grandinių sutrikimų.
Analitikai pažymi, kad situacija gali dar labiau komplikuotis dėl tarptautinės prekybos neapibrėžtumo, kurį sukėlė D. Trumpo administracijos įvesti nauji tarifai.
Mažas upių vandens srautas jau daro poveikį ne tik žemės ūkiui, bet ir ekosistemoms, energijos gamybai bei transportui. Tai primena, kad klimato kaitos poveikis nėra tolima ateitis – jis jau čia, už mūsų durų.
