Vyriausybė trečiadienį pritarė ilgai diskusijas kėlusiam mokestinių įstatymų pakeitimų paketui. Finansų ministerijos pasiūlymai, kurie buvo atnaujinti po konsultacijų su daugiau nei 200 asociacijų, pavienių asmenų, lobistų ir institucijų, numato reikšmingus pokyčius gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ir akcizų srityse.
Kodėl reikalingi pakeitimai?
„Augantiems gynybos ir geresnių viešųjų paslaugų poreikiams – o tai yra mūsų sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos sistemos ir daugybė kitų kasdienybės sričių – reikalingas didesnis ir tvarus finansavimas,” – teigia ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pasak premjero, be efektyvesnės, socialiai teisingesnės ir solidaresnės mokesčių sistemos šių tikslų pasiekti neįmanoma. Premjeras užtikrina, kad pakeitimai „nepalies pažeidžiamų visuomenės grupių ir praktiškai nekeis mūsų verslo aplinkos bei konkurencingumo”.
Nekilnojamojo turto mokestis: savivaldai – daugiau galių
Didžiausio visuomenės dėmesio sulaukė nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai. Po ilgų diskusijų prieitas kompromisinis variantas.
„Daugiausiai diskusijų ir siūlymų viešojoje erdvėje sulaukė nekilnojamojo turto mokesčio klausimas. Buvo ne vienas siūlymas, tačiau po diskusijų dabar turime variantą, kuris yra kompromisinis ir priimtinas daugumai visuomenės grupių,” – pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Štai ką svarbu žinoti kiekvienam būsto savininkui:
Pagrindinis gyvenamasis būstas: savivaldybėms suteikiama teisė pačioms nustatyti NT mokesčiu neapmokestinamą dydį ir mokesčio tarifą (nuo 0,1 iki 1 proc.).
Mokesčio kreditas: išlieka 50 proc. mokesčio kreditas 450 000 eurų neviršijančiai pagrindinio būsto vertės daliai. Daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms taikomas net 75 proc. kreditas.
Kitas nekomercinis nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas progresyviniais tarifais:
- 0 proc. – vertei iki 20 000 eurų
- 0,1 proc. – vertei nuo 20 000 iki 200 000 eurų
- 0,2 proc. – vertei nuo 200 000 iki 400 000 eurų
- 0,5 proc. – vertei nuo 400 000 iki 600 000 eurų
- 1 proc. – vertei virš 600 000 eurų
Įdomus sprendimas dėl surinktų lėšų paskirstymo – mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą keliaus į savivaldybių biudžetus, o už kitą NT – į Gynybos fondą.
Gyventojų pajamų mokestis: supaprastintas progresyvumas
Atsisakyta pirminės idėjos taikyti tris GPM tarifus. Vietoj to:
- Daugumai pajamų išlieka dabartinis 15 proc. tarifas, įskaitant 10 metų išlaikytas akcijas, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokas, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas bei dividendus.
- Visoms pajamoms, viršijančioms 60 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) bus taikomas 32 proc. tarifas.
- Atsisakyta anksčiau planuoto 36 proc. tarifo aukščiausioms pajamoms (virš 120 VDU).
Šie pakeitimai, ministerijos teigimu, leis išlaikyti prielaidas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Savanoriško sveikatos draudimo pokyčiai
Darbuotojams, kuriems darbdavys moka savanoriško sveikatos draudimo įmokas, numatoma lengvatos apribojimas. Tik 350 eurų per metus viršijanti nauda bus laikoma apmokestinamo darbo užmokesčio dalimi.
Vis dėlto darbdaviams išlieka galimybė visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną.
Sveikesnis gyvenimas: akcizai saldintų gėrimų gamintojams
Visuomenės sveikatos labui planuojama apmokestinti akcizais saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 gramo, arba turinčius saldiklių.
Svarbus niuansas – gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų (pavyzdžiui, iš vaisių ar pieno), akcizų mokėti neturės.
Lengvata žemės ūkio sektoriui
Atsižvelgiant į žemės ūkio veikloje naudoto nekilnojamojo turto likvidumo klausimus, paketas papildytas specialia nuostata – 5 metus po žemės ūkio veiklos nutraukimo nebus apmokestinamas NT, kuris iki veiklos nutraukimo buvo naudotas žemės ūkio pajamoms uždirbti.
Kada įsigalios nauji mokesčiai?
Jei Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, nauji mokesčiai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai paliks pakankamai laiko gyventojams ir verslui pasiruošti naujai mokestinei tvarkai.
