Artėjant gegužės pabaigai, didelėje Europos dalyje – nuo Baltijos valstybių iki Vokietijos – fiksuojamos neįprastai intensyvios liūtys, kurios ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir kelia vis rimtesnę hidrologinę grėsmę.
Praėjusį savaitgalį didžioji dalis Baltijos regiono pateko į žemo slėgio sūkurį – ciklonas atnešė gausius kritulius ir gerokai žemesnę nei įprasta temperatūrą. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei kai kuriose Lenkijos ir Estijos vietovėse, vietomis fiksuoti šlapdribos atvejai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad kai kuriose stotyse iškrito viso mėnesio ar net dvigubas kritulių kiekis.
Pavyzdžiui, Utenos ir Ukmergės rajonuose, kur dažnai fiksuojami didesni kritulių kiekiai, lietaus normos jau viršytos daugiau nei dvigubai. Analogiška situacija ir Latvijos Madonoje ar Kalncieme – atitinkamai 105 ir 91 mm per kelias dienas, kai mėnesio norma gerokai mažesnė. Tai ne tik sukelia vietinių upių kilimą, bet ir kelia pavojų mažesniems miesteliams, kaimams bei infrastruktūrai.
Nors trečiadienį orai trumpam stabilizavosi, sinoptikai prognozuoja, kad artėjant savaitgaliui kritulių vėl daugės – ypač centrinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje, taip pat Lenkijoje, Baltarusijoje bei šiaurinėje Ukrainos pusėje. Šis lietaus sugrįžimas gali reikšti ne tik trumpalaikį nepatogumą, bet ir realų pavojų – tiek transportui, tiek žemės ūkiui.
Vandens lygis kai kur pakilęs
Vandens lygiai Lietuvos upėse jau dabar gerokai pakilę. Aplinkiniuose regionuose, ypač Latvijoje ir Estijoje, fiksuojami spartūs šuoliai – kai kur net po 1,5–2 metrus. Lietuvoje, kaip rodo hidrologijos stebėjimai, nuo gegužės 13 d. intensyviausiai kyla vanduo Neries, Šventosios, Dubysos ir Merkio baseinuose.
Jei prognozės pasitvirtins, kai kuriuose regionuose galima tikėtis vandens išsiliejimo į žemumas, apsemtų kelių ir potvynio pavojaus. Ypač tai gresia žemumose ties Šilutės, Jurbarko, Kėdainių, Kaišiadorių ir Šalčininkų rajonais. Prie to prisideda ir tai, kad dirvožemis jau stipriai įmirkęs, o nauji krituliai neturi kur susigerti.
Europos meteorologijos centras (ECMWF) skelbia, kad didelio slėgio sritys, kurios paprastai gegužę stabilizuoja orus Pietų Europoje, šiemet nusilpo. Dėl to kritulių zonos, kurios įprastai praslenka per dieną, dabar užsibūna ilgiau – tokia tendencija stebima visoje Šiaurės ir Vidurio Europoje.
Hidrologai atkreipia dėmesį, kad vandens lygio pikas mažesnėse upėse tikėtinas jau iki gegužės 25 d., tuo tarpu didžiosiose – kaip Neris ar Nemunas – aukščiausias taškas gali būti pasiektas tik paskutinėmis mėnesio dienomis arba birželio pradžioje. Toks lėtas, bet stabilus kilimas pavojingas tuo, kad krantai įmirksta palaipsniui ir tampa mažiau atsparūs, o bet kokie papildomi lietūs sukelia staigų pakilimą.
Kol kas potvynio mastai Europoje dar nepasiekė kritinio lygio, tačiau vietiniai vandens telkiniai ir upių baseinai jau reaguoja į nuolatinius kritulius. Italijos Po upės slėnyje ir Vokietijos Reino baseine taip pat fiksuojamas lėtas, bet sistemingas kilimas, kuris gali tęstis visą savaitę.
Gegužė – svarbi žemės ūkiui
Lietuvoje situaciją ypač komplikuoja tai, kad gegužė – svarbus žemės ūkio darbų metas. Pasėliai kenčia nuo per didelio drėgmės kiekio, dirvos purenimas tampa neįmanomas, o šaknų puvimo rizika – itin didelė. Tiek ūkininkai, tiek sodininkai skatinami kuo mažiau dirbti laukus, kol situacija stabilizuosis.
Gyventojai, ypač gyvenantys prie upių, žemumose ar kaimiškose vietovėse, raginami atidžiai stebėti orų prognozes ir būti pasirengę galimiems evakuacijos nurodymams ar laikiniems kelių uždarymams. Hidrologiniai tarnybų stebėjimai Lietuvoje ir Europoje atnaujinami kasdien – sekite informaciją per LHMT, EUMETNET ar vietinius savivaldybių puslapius.
Nors pavasario pabaiga paprastai siejama su šiluma ir ramiais orais, šiemet gamta primena, kad klimato kaita ir atmosferos svyravimai gali sugriauti nusistovėjusį sezonų ritmą. Gegužė vis dar tęsiasi – tačiau vietomis ji jau primena lietingą rudenį.
