Visi sodininkai – ir mėgėjai, ir profesionalai – yra girdėję apie nitratų keliamus pavojus. Tačiau kaip apsisaugoti nuo šių nemalonių junginių, nepakenkiant derliui ir neatsisakant trąšų? Išeitis egzistuoja – reikia žinoti keletą paprastų, bet veiksmingų taisyklių.
Kas yra nitratai?
Nitratai – tai azoto rūgšties druskos. Esant didesniam nei leistina kiekiui, jie tampa pavojingi žmogaus sveikatai. Šios medžiagos į daržoves patenka iš trąšų, todėl daržovių tręšimą būtina planuoti atsakingai ir tiksliai.
Svarbu suprasti, kad tam tikras nitratų kiekis daržovėse yra neišvengiamas. Problema iškyla tuomet, kai jų koncentracija viršija leistiną ribą. Kiekvienai kultūrai ši riba yra skirtinga. Pavyzdžiui:
- Kopūstai – 500 mg/kg
- Bulvės – 250 mg/kg
- Morkos – 250 mg/kg
- Pomidorai – 150 mg/kg
- Agurkai – 150 mg/kg
- Saldžiosios paprikos – 200 mg/kg
- Burokėliai – 1400 mg/kg
- Melionai – 90 mg/kg
Kur slepiasi nitratai?
Žinoti leistinas ribas – viena, bet dar svarbiau suprasti, kuriose augalų dalyse nitratų kaupiasi daugiausiai. Tokiu būdu galima jas pašalinti dar prieš valgant.
- Agurkuose ir cukinijose – daugiausiai nitratų yra žievėje;
- Pomidoruose – odelėje ir baltose gyslose;
- Bulvėse – po žieve ir šerdyje;
- Kopūstuose – išoriniuose lapuose ir gūžės kotelyje;
- Šakniavaisiuose – žievėje ir prie kotelio;
- Lapuotose daržovėse – stiebuose ir gyslose.
Kurių daržovių saugotis labiausiai?
Pagal gebėjimą kaupti nitratus daržovės skirstomos į keturias grupes:
Mažai kaupiančios: žirniai, pomidorai, paprikos, česnakai, bulvės, svogūnai, morkos.
Vidutiniškai kaupiančios: agurkai, vėlyvieji kopūstai, porai, cukinijos, špinatai, petražolių šaknys.
Daug kaupiančios: burokėliai, kalafiorai, ankstyvieji kopūstai, salierai, ridikai, ropės, krienai.
Labai daug kaupiančios: salotos, pekininiai kopūstai, špinatai, mangoldai, krapai, petražolių lapai, salierų lapai.
Kaip auginti daržoves be baimės?
Norint auginti saugias daržoves, nebūtina keisti visos ūkininkavimo sistemos. Užtenka laikytis kelių pagrindinių principų:
1. Subalansuotas tręšimas
Augantiems augalams reikia tiek organinių, tiek mineralinių trąšų. Tačiau labai svarbu parinkti tinkamas trąšas konkrečioms kultūroms bei įvertinti dirvožemio savybes.
Patartina: visiškai atsisakyti šviežių mėšlo trąšų. Geriau naudoti humusą arba žolelių antpilus – dilgėlių, dobilų, lubinų. Antpilą ruoškite 1:10 santykiu ir tik tada laistykite.
Taip pat rudenį žalioji masė gali būti kompostuojama tiesiai dirvoje, kartu su medžio pelenais. Pavasarį galima sėti be papildomų trąšų.
2. Sumažintos trąšų normos
Lapuotosios daržovės, tokios kaip salotos, petražolės, špinatai, krapai, itin linkusios kaupti nitratus. Todėl jų geriau iš viso netręšti papildomai. Jei dirva labai skurdi, naudokite tik pusę rekomenduojamos normos, nurodytos ant trąšų pakuotės.
Išvada
Nitratai daržovėse – tai ne mitas, o realybė, su kuria susiduria kiekvienas daržininkas. Tačiau išvengti jų galima – ir nereikia tam atsisakyti gausaus derliaus. Pakanka žinoti, kur nitratai kaupiasi, kurių daržovių vengti, ir kaip protingai tręšti savo lysves. Derlius gali būti ir gausus, ir saugus – tereikia trupučio žinių ir atsakingo požiūrio.
