Dirbtinis intelektas (DI) ne tik revoliucionizuoja darbo rinką ir kasdienybę, bet ir tampa vienu iš pagrindinių naujų elektros vartotojų šaltinių pasaulyje. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skirta elektromobiliams kaip energijos sistemą iššūkių keliantiems veiksniams, tačiau dabar dėmesio centre – dirbtinio intelekto serverių centrai, kurių energijos poreikis sparčiai šauna į viršų.
DI serveriai: nuo pažangos iki elektros milžinų
Pagal Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenis, pasaulinis duomenų centrų elektros suvartojimas iki 2030 m. gali išaugti net 530 teravatvalandžių – tai prilygsta visam dabartiniam Prancūzijos elektros vartojimui. Didžiąją šio augimo dalį lemia „accelerated server“ tipo įranga, skirta būtent DI taikymams, tokiems kaip kalbos modeliai (pvz., ChatGPT), vaizdų generavimo įrankiai ar automatizuoti sprendimai.
Tarp 2025 ir 2030 metų šios specializuotos serverių įrangos energijos poreikis išaugs net 225 %, palyginimui – įprastų serverių augimas tuo pačiu laikotarpiu sudarys „tik“ 52 %. Tai reiškia, kad būtent DI yra pagrindinis augimo variklis, darantis vis didesnį spaudimą pasaulio energetikai.
Ne tik mokymai – vartojimas auga kasdien
Svarbu paminėti, kad elektros suvartojimas susijęs ne tik su didžiulių modelių mokymu, bet ir su jų kasdieniu naudojimu. Kalbos asistentai, protingos paieškos funkcijos, klientų aptarnavimo robotai ir net rekomendacijų sistemos – visa tai reikalauja nuolatinės skaičiavimo galios, kurią užtikrina energijai imlūs serverių centrai.
Tokios technologijų milžinės kaip Microsoft, Amazon ar Google investuoja milijardus į naujų duomenų centrų statybą, siekdamos išlaikyti savo pozicijas skaitmeninių paslaugų rinkoje.
Situacija Vokietijoje – augimas neišvengiamas
Vokietijoje DI plėtra taip pat jau veikia elektros tinklus. Pasak „Bitkom“, dar 2022 m. DI sprendimus naudojo tik nedidelė dalis šalies verslų, tačiau šiandien aktyviai DI diegia kas penkta įmonė, o dar 35 % planuoja tai artimiausiu metu.
Nors tarptautiniu mastu Vokietijos rodikliai dar laikomi vidutiniais – 26 % gyventojų naudoja DI priemones reguliariai (gerokai mažiau nei, tarkim, Indijoje ar Kinijoje) – tendencija yra aiški: vartojimas augs eksponentiškai.
Iššūkis tinklams ir politikai
Dėl didėjančio duomenų centrų skaičiaus elektros tinklų apkrovos neišvengiamos, o energijos efektyvumo reikalavimai dažnai atsilieka nuo realybės. Kol politikai dar diskutuoja dėl naujų taisyklių, verslas jau stato naujus centrus – dažnai be aiškių ilgalaikių tvarumo kriterijų.
Nors visuomenė dažnai mato tik patogias DI programėles ar kalbos modelius, už jų slypi galinga infrastruktūra, reikalaujanti milžiniškų elektros kiekių. Ir nors ši technologija neabejotinai žada daugybę inovacijų, jos energetinis „apetitas“ jau dabar lenkia kai kuriuos pramonės sektorius. Vartotojams, verslui ir politikams teks ieškoti sprendimų, kaip balansuoti pažangą ir tvarumą, kad skaitmeninė ateitis neperkrautų realių elektros tinklų.
