Žmonija turės pamiršti 24 valandų dieną – mokslininkai patvirtino neįsivaizduojamą dalyką

Dienos trukmė Žemėje gali būti ne tokia pastovi, kaip mums įprasta manyti – šimtmečius gyvenome pagal 24 valandų ciklą, tačiau nauji tyrimai rodo, kad planetos sukimasis pamažu lėtėja ir tolimoje ateityje diena gali trukti 25 valandas, rašo „The Daily Galaxy“.

Ar tiesa, kad diena turi 24 valandas?

Tūkstančius metų žmonės laiką skaičiavo remdamiesi 24 valandų diena, pagrįsta saulėtekiu ir saulėlydžiu. Tačiau dienos trukmė nėra lygiai 24 valandos. Vadinamoji žvaigždinė diena – laikas, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį, – trunka 23 valandas, 56 minutes ir 4 sekundes. Šį skirtumą kompensuoja laipsniškas Žemės skriejimas aplink Saulę.

Dabar pranešama, kad ši iš pažiūros stabili sistema keičiasi.

Žemės sukimosi greitis niekada nebuvo visiškai pastovus, o tokie veiksniai kaip gravitacinė sąveika, vidiniai planetos procesai ir atmosferos pokyčiai turi įtakos jos sukimosi greičiui.

Kodėl Žemė lėtėja?

Žemės sukimosi greitį veikia vidinių ir išorinių jėgų derinys. Svarbiausias veiksnys yra Mėnulio gravitacinė trauka, sukelianti potvynio ir atoslūgio jėgas.

Šios jėgos sukuria trintį, kuri lėtai, bet užtikrintai lėtina planetos sukimąsi.

Žemės viduje vykstantis masės persiskirstymas, įskaitant branduolio judėjimą ir ledynų tirpimą, taip pat turi įtakos sukimosi greičiui. Be to, Žemės ašies precesija – lėtas planetos posvyrio kitimas – turi įtakos, nors ir subtilesnės.

Kaip atrodė Žemės diena

Prieš tūkstančius metų Žemė sukosi daug greičiau. Kai susiformavo Mėnulis, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, Žemės diena trukdavo tik apie 10 valandų. Laikui bėgant Mėnulio gravitacinė trauka sulėtino Žemės sukimąsi, ir dienos ėmė vis ilgėti. Žemės vystymosi pradžioje jos diena trukdavo 19-20 valandų.

Šis lėtėjimas vyko pastaruosius 600 milijonų metų ir nėra jokių požymių, kad jis galėtų sustoti. Dabartinė 24 valandų diena yra šio sudėtingo, nuolatinio proceso rezultatas.

Nauja laiko matavimo era

Naujo tyrimo duomenimis, ateityje Žemėje gali būti 25 valandų dienos. Mokslininkai pasitelkė lazerinius prietaisus, kurie gali neįtikėtinai tiksliai fiksuoti mažiausius planetos sukimosi pokyčius.

Jų prognozėmis, po 200 mln. metų dienos trukmė gali pailgėti net valanda.

Šis galimas perėjimas prie ilgesnių dienų kelia įdomių klausimų apie tai, kaip prisitaikys gyvybė Žemėje. Ar teks keisti laiko skaičiavimo sistemas? Kaip tai paveiks biologinius cirkadinius ritmus? Tokie pokyčiai gali iš esmės pakeisti žmonijos gyvenimo būdą.

Šaltinis: nra.lv