Kambariniai augalai ir naminiai gyvūnai: dekoratyvus grožis ar pavojus sveikatai?
Kambariniai augalai – tai ne tik interjero akcentas, bet ir gyvos, natūralios aplinkos dalis, kuri sukuria jaukumą, valo orą ir ramina nervų sistemą. Tačiau šis žalumos grožis gali slėpti pavojų – ypač jei namuose gyvena smalsūs augintiniai. Ne visi žino, kad kai kurie populiarūs kambariniai augalai savo sudėtyje turi toksiškų medžiagų, kurios gyvūnams gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – nuo lengvo virškinimo diskomforto iki gyvybei pavojingų būklių.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai auginamus, tačiau gyvūnams pavojingus augalus, paaiškinsime jų toksiškumą ir pateiksime svarbiausius patarimus, kaip apsaugoti savo augintinius.
Pavojingiausi kambariniai augalai augintiniams
1. Puansetija (Euphorbia pulcherrima)
Šventiniu laikotarpiu ypač populiari puošmena – raudonlapė puansetija – slepia nemenką pavojų. Jos lateksinis pienas, esantis lapuose ir stiebuose, gali dirginti gleivines. Suvalgius net nedidelį kiekį, gyvūnui gali pasireikšti:
- pykinimas,
- vėmimas,
- viduriavimas.
2. Vėzdūnė (Spathiphyllum)
Kita dažna interjero puošmena, dar žinoma kaip „taikos lelija“. Joje yra netirpių kalcio oksalatų, kurie gali:
- sudirginti burnos gleivinę,
- sukelti seilėtekį, vėmimą, rijimo sunkumus,
- sukelti stiprų diskomfortą ir net kvėpavimo sutrikimus.
3. Tulpės ir lelijos
Šie svogūniniai augalai pavojingi ypač katėms. Jų svogūnėliuose kaupiasi toksiški junginiai – glikozidai. Galimos reakcijos:
- intensyvus vėmimas ir viduriavimas,
- kvėpavimo sutrikimai,
- inkstų pažeidimai, o kai kuriais atvejais – mirtis.
4. Alavijas (Aloe vera)
Nors žmogui alavijas – vertingas gydomasis augalas, gyvūnams jis pavojingas. Sudėtyje esantys antrachinono glikozidai sukelia:
- stiprų žarnyno dirginimą,
- drebulį,
- vėmimą ir viduriavimą.
5. Monstera (Monstera deliciosa)
Šiuolaikinio dizaino klasika, kuri ypač patraukli savo didžiuliais lapais. Tačiau ir šiame augale slypi pavojus – kalcio oksalatai. Jie gali sukelti:
- deginantį pojūtį burnoje ir gerklėje,
- patinimą,
- pykinimą ir vėmimą.
6. Sansevjera (Sansevieria trifasciata)
Ši tvirta ir nereikli gėlė slepia saponinus – medžiagas, galinčias sukelti:
- virškinimo sistemos sutrikimus,
- vėmimą,
- kvėpavimo sunkumus, jei gyvūnas suėda didesnį kiekį.
7. Zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia)
Madingas, bet toksiškas. Kaip ir monstera, zamiokulkas turi netirpių kalcio oksalatų, galinčių sukelti:
- burnos sudirginimą,
- pykinimą, vėmimą,
- rijimo sutrikimus.
Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą?
Jei pastebite, kad jūsų šuo ar katė suėdė bet kurio iš šių augalų dalį, nedelskite. Kuo greičiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Svarbu kuo tiksliau įvardyti, kokį augalą suėdė gyvūnas, kiek jo galėjo patekti į organizmą ir kada tai įvyko.
Nesiimkite savarankiško gydymo! Kai kurios naminės priemonės (pvz., bandymas sukelti vėmimą) gali dar labiau pabloginti būklę.
Kaip išvengti pavojaus?
- Augalus laikykite nepasiekiamoje vietoje. Jei turite smalsų augintinį, geriausia vengti toksiškų augalų visai.
- Pasirinkite gyvūnams saugius augalus. Tokie kaip chlorofitas (žaliaskarė lelija), kalatėja, palmės (pvz., areka) ar sukulentai kaip eševerija – puikūs ir saugūs pasirinkimai.
- Stebėkite gyvūno elgesį. Jei jis rodo domėjimąsi augalais, imkitės papildomų saugumo priemonių – barjerų, aukštų lentynų ar pakabinamų vazonų.
- Švieskite šeimos narius ir svečius. Ypač vaikus – jie kartais skatina gyvūnus „ragauti“ žalių lapų.
Išvada: saugūs namai – tai žinojimas ir prevencija
Gyvūnų sveikata prasideda nuo atsakingos aplinkos kūrimo. Kambariniai augalai tikrai gali būti mūsų namų puošmena, tačiau būtina žinoti, kokie iš jų gali būti pavojingi keturkojams šeimos nariams. Įsigiję naują augalą – pasidomėkite jo savybėmis. Jei kyla abejonių – geriau rinktis saugią alternatyvą.
Juk tikri namai – tai vieta, kur saugu ir žmonėms, ir gyvūnams.
