Ar įsivaizduoji, kad viduryje kelionės tavo navigacija rodo, jog važiuoji per Kuršių marias arba esi už kelių šimtų kilometrų nuo tikrosios vietos? Tai ne techninė klaida – tai sąmoningų trukdžių rezultatas. Atsižvelgiant į augančias skaitmenines grėsmes, vis dažniau vieninteliu patikimu pagalbininku vairuotojui tampa… įprastas popierinis žemėlapis.
GPS signalas vis prastesnis – ar popierinis žemėlapis netaps privalomas automobilyje?
- Vis dažniau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vairuotojai susiduria su GPS signalo trikdžiais, dėl kurių navigacija rodo klaidingą buvimo vietą.
- Trikdžiai kyla dėl tyčinių elektroninių atakų – signalų slopinimo („jamming“) ir klaidingo nukreipimo („spoofing“), dažniausiai fiksuojami rytų Lietuvoje ir prie pasienio.
- Ekspertai rekomenduoja kiekviename automobilyje turėti popierinį kelių žemėlapį kaip atsarginį variantą, jei navigacija sugestų ar būtų netiksli.
Navigacija nebe tokia patikima
Iš pažiūros viskas atrodo įprasta: sėdi į automobilį, įjungi navigaciją ir važiuoji. Tačiau vis daugiau vairuotojų Lietuvoje patiria situacijas, kai GPS rodo, jog jie yra visai kitoje vietoje – net jūroje ar užsienyje. Tai – ne įrenginio gedimas, o trukdomas palydovinis signalas. Pastaraisiais mėnesiais tokie atvejai dažnėja, ir ekspertai pataria pasirūpinti žemėlapiu, nes technologija gali pavesti.
GPS gali neveikti – ir ne dėl gedimo
Amerikos Gynybos departamento sukurtas GPS (Global Positioning System) naudojamas ne tik automobilių navigacijai – juo remiasi gelbėtojai, žemės ūkio technika, lėktuvai, laivai ir net išmanieji laikrodžiai. Visgi, paskutiniu metu šio sistemos veikimui kyla vis daugiau grėsmių.
Lietuvoje, ypač rytiniuose regionuose, ir Baltijos šalyse pastebėta daug GPS trikdžių atvejų – tai gali būti tiek signalų slopinimas, kai navigacija visai nustoja veikti, tiek klaidingo signalo siuntimas, kuris nukreipia vartotoją klaidingu maršrutu. Kai kurios priežastys siejamos su Rusijos elektroninio karo sistemomis, veikiančiomis iš Kaliningrado srities.
Trikdžiai paveikia ne tik automobilius
2025 metų birželį daugelis dronų naudotojų Lietuvos pajūryje neteko savo prietaisų, kai šie staiga pradėjo skristi į jūrą ar keisti aukštį, nepaisant saugos funkcijų, tokių kaip automatinis grįžimas („Return to Home“).
Panašių problemų patiria paspirtukų nuomos, dalinimosi automobiliais ar net telefonų sekimo programėlių naudotojai – jų įrenginiai rodo buvimo vietas, kurios neatitinka tikrovės, kartais net šimtus kilometrų į šoną.
Kai kuriais atvejais GPS rodė, kad automobilis yra Baltijos jūroje.
Popierinis žemėlapis – paprasčiausia atsarginė išeitis
Skaitmeniniame amžiuje popierinis žemėlapis gali pasirodyti kaip atgyvena, bet krizės metu jis tampa labai svarbus. Dabartinis Lietuvos kelių žemėlapis kainuoja apie 5–10 eurų, išsamesni atlasai – 15–50 eurų. Rekomenduojama rinktis naujesnius leidimus, nes šalies kelių tinklas per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė.
Nors jaunesni vairuotojai gali sunkiau naudotis tokiais žemėlapiais, verta atnaujinti pagrindinius įgūdžius – ne tam, kad pakeistume navigaciją kasdien, bet turėtume alternatyvą, kai skaitmeninės sistemos paveda.
Išvada: Jei dažnai keliauji po Lietuvą ar netoli pasienio, verta automobilyje laikyti bent vieną popierinį kelių žemėlapį. Šiuo metu tai – ne nostalgija, o praktinė būtinybė.
Parašyti komentarą