Rusijos ekonomika, izoliuota dėl tarptautinių sankcijų, įvestų už Kremliaus karinę agresiją prieš Ukrainą, yra visiškai nepatraukli užsienio investuotojams. Laikai, kai į Rusijos Federaciją nuolat plaukė užsienio pinigai, dabartinėje realybėje atrodo kaip fantazija.
Remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) paskelbta ataskaita, tiesioginės investicijos Rusijoje 2024 m. sudarys tik 3,3 mlrd. dolerių, o tai yra mažiausias rodiklis nuo 2021 m., t. y. nuo to laiko, kai šalis tik pradėjo atsigauti po dešimtojo dešimtmečio pabaigos krizės, rašo „The Moscow Times“.
Palyginti su 2023 m., investicijos sumažėjo 62,8 proc. ir, palyginti su 2021 m., kai jos siekė 38,8 mlrd. dolerių, sumažėjo beveik 12 kartų.
Buvęs Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas Sergejus Aleksašenka pripažįsta, kad dabartinėmis sąlygomis Rusija visiškai prarado patrauklumą užsienio kapitalui – šiandien šalyje nėra jokių privalumų, dėl kurių užsienio verslas siektų patekti į rinką.
Paties Centrinio banko duomenimis, per pastaruosius trejus metus sukauptų tiesioginių užsienio investicijų apimtis sumažėjo 57 %: nuo 497,7 mlrd. dolerių 2022 m. pradžioje iki 216 mlrd. dolerių 2025 m. pradžioje – mažiausiai per pastaruosius 16 metų.
Net jei Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, investicijų atsigavimo perspektyvos išlieka abejotinos, atsižvelgiant į didėjantį neapibrėžtumą ir nuosavybės apsaugos problemas Rusijoje. Nuo 2022 m. Rusijoje buvo nacionalizuota daugiau kaip dešimt užsienio bendrovių.
Be to, investuotojų pasitikėjimas ir toliau mažėja dėl stiprėjančios retorikos prieš Vakarų įmones, ypač IT sektoriuje.
Antirekordas buvo pasiektas 2022 m., kai grynasis tiesioginių užsienio investicijų nutekėjimas siekė 15,2 mlrd. dolerių – didėjant politinei ir ekonominei rizikai įmonės aktyviai atsiiminėjo kapitalą.
Nėra ir vidaus investicijų
Tuo pat metu, kai iš Rusijos išvyksta užsienio kapitalas, smarkiai mažėja ir vidaus investicijos. Banko „Sberbank“ vadovas Hermanas Grefas sakė, kad jos visiškai sustojo.
Pasak jo, įmonės praktiškai nustojo vykdyti naujus projektus.
„Įmonės sustabdė investicijų ciklą“, – sakė jis.
Konkrečiai „Sberbank“ nuo šių metų pradžios nefinansavo nė vieno investicinio projekto. Jei tokia padėtis tęsis ir toliau, pasekmės – silpnas ekonomikos augimas – pasireikš po dvejų trejų metų, pridūrė Grefas.
Pagrindiniu investicijų šaltiniu Rusijoje išlieka nuosavos įmonių lėšos, kurios sudaro daugiau nei pusę visų investicijų (pernai – 56,7 proc.). Taip pat svarbūs visų lygių biudžetai (16,6 %) ir bankų paskolos (10,9 %), nors pastarųjų svarba mažėja.
Kartu mažėja įmonių pelnas. Nepaisant 9,5 % infliacijos, 2024 m. jis sudarys 30,4 trln. rublių, t. y. 6,9 % mažiau nei 2023 m. Padėtį apsunkina ir didelės skolinimo palūkanų normos, ypač pramonės šakose, kuriose palūkanų normos siekia arba viršija verslo pelningumą, todėl privačios investicijos tampa neperspektyvios.
Centrinis bankas įvardija dvi papildomas investicijų lėtėjimo priežastis: didelė infliacija ir neapibrėžtumas ekonomikoje. Didėjančios medžiagų ir įrangos kainos gerokai stabdo investicijų plėtrą, o tarp aktyvumą ribojančių veiksnių padidėjo aukštų investicinių paskolų palūkanų normų poveikis.
Šaltinis: moscowtimes.ru
Parašyti komentarą