Pastaraisiais metais vis dažniau stebimas reiškinys – vėluojanti vasara Lietuvoje. Tradiciškai vasariški orai turėtų įsivyrauti jau gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tačiau dažnai vasariškos šilumos tenka laukti iki liepos mėnesio. Šiame straipsnyje analizuojamos galimos šio reiškinio priežastys: globalioji klimato kaita, atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, šiaurinių srautų dominavimas, jūros temperatūros įtaka ir antropogeninių veiksnių vaidmuo. Pateikiami klimatologiniai duomenys, palyginimai su istoriniais normatyvais ir nagrinėjamas dabartinis Lietuvos klimato raidos kontekstas.
Lietuva yra vidutinės platumos klimato juostoje, kur vyrauja pereinamasis kontinentinio ir jūrinio klimato tipas. Tokiam klimatui būdinga sezoninė temperatūrų kaita, kuri lemia keturis ryškius metų laikus. Vis dėlto, XXI a. pradžioje vis dažniau stebimi anomalūs sezonų pasislinkimai. Vienas iš ryškiausių – vėluojanti vasara. Šis reiškinys kelia ne tik visuomeninį susidomėjimą, bet ir tampa svarbia mokslinių tyrimų tema.
Klimato kaitos įtaka sezonų pasiskirstymui
Pasaulinė klimato kaita, sukelta šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje didėjimo, nėra vienoda. Nors bendras globalios temperatūros kilimas neabejotinas, jo pasireiškimo pobūdis skiriasi regioniniu mastu.
Arkties amplifikacija
Vienas iš klimato kaitos padarinių – Arkties amplifikacija. Dėl spartesnio Arkties regiono atšilimo susilpnėja vakarų vėjų srautas – vadinamoji reaktyvinė srovė (angl. jet stream). Dėl to ji darosi labiau vingiuota, formuojasi ilgalaikiai blokavimo reiškiniai, kurie gali atnešti į Baltijos regioną neįprastai ilgai trunkančius vėsaus oro srautus iš šiaurės ar šiaurės vakarų.
Lietuvoje: daugiau cikloninės veiklos
Lietuva vis dažniau patenka į cikloninių sistemų įtaką pavasario ir vasaros sandūroje, o tai lemia debesuotumą, kritulius ir vėsesnius orus. Vasaros pradžios vėsuma nebūtinai reiškia mažesnę viso sezono temperatūrą – dažnai po vėluojančio įšilimo seka staigus karščių šuolis.
Atmosferos cirkuliacijos ypatybės
Atmosferos cirkuliacija Europos regione dažnai dominuojama dviejų pagrindinių sistemų:
- Azorų aukštysis (subtropinis anticiklonas)
- Islandijos žemas slėgis (ciklonas)
Jei Azorų aukštysis pasitraukia į pietus ar nesusiformuoja ryškus blokavimas virš Vidurio Europos, šaltos oro masės iš Šiaurės Atlanto arba Arkties gali nesunkiai prasiskverbti į Lietuvos teritoriją net ir vasaros pradžioje.
Šiauriniai srautai ir jų dominavimas
Kai oro srautai pučia iš šiaurės, į Lietuvą atkeliauja vėsios, dažnai drėgnos oro masės. Jos ilgiau užsilaiko, jei žemynas dar nėra stipriai įšilęs. Šiaurinių srautų dominavimas birželio mėnesį tampa viena pagrindinių vėluojančios vasaros priežasčių.
Baltijos jūros įtaka
Baltijos jūra, kaip regioninis klimato reguliatorius, taip pat atlieka svarbų vaidmenį:
- Pavasarį ir vasaros pradžioje jūra išlieka vėsi, todėl oro masės virš jos lėtai šyla.
- Vėjas nuo jūros (ypač vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje) dažnai atneša vėsesnį orą net ir tuo metu, kai pietinėje Europoje jau fiksuojami karščiai.
Šis jūros „šaldytuvas” lemia vėlyvą šilumos įsigalėjimą, ypač priekrantėje ir Žemaitijoje.
Dūmų ir aerozolių įtaka (antroponiniai veiksniai)
Moksliniai tyrimai rodo, kad smulkiosios kietosios dalelės (aerozoliai), išmetami į atmosferą dėl transporto, pramonės ir žemės ūkio veiklos, gali lemti debesuotumo padidėjimą ir saulės spinduliuotės sumažėjimą.
Tai ypač aktualu šiaurinėje pusiaujo zonoje, kur oro masės juda iš Vakarų į Rytus, o oro tarša iš Vakarų Europos pasiekia Baltijos regioną.
Meteorologinių duomenų analizė (2000–2024)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis:
- Vidutinė birželio temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 24 metus išliko auganti, tačiau padidėjo intratiminiai svyravimai – dažniau stebimos šaltos birželio pradžios ir karšti liepos šuoliai.
- 2017, 2021 ir 2024 m. vasara įsibėgėjo tik po Joninių, o iki tol fiksuoti net ir šalnos.
Tai rodo sezono nestabilumą, o ne nuolatinį atvėsimą.
Galimos ateities tendencijos
Remiantis IPCC (Tarptautinės klimato kaitos komisijos) prognozėmis:
- Sezonai vis labiau susilies, o jų ribos taps mažiau aiškios.
- Pavasariai bus šiltesni, tačiau neprognozuojami – vienais metais labai sausi ir ankstyvi, kitais – vėjuoti ir ilgi.
- Vasaros gali prasidėti vėliau, bet būti intensyvesnės ir karštesnės.
Vėluojanti vasara Lietuvoje nėra atsitiktinis ar laikinas reiškinys. Tai kompleksiškas procesas, sąlygotas globalios klimato kaitos, atmosferos cirkuliacijos pokyčių, jūros įtakos ir regioninių meteorologinių ypatumų. Suprasti šiuos procesus svarbu ne tik klimatologams, bet ir žemdirbiams, miestų planuotojams bei visuomenei, siekiančiai prisitaikyti prie besikeičiančių sezonų realybės.
Literatūra
- IPCC Sixth Assessment Report (2023)
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato analizės (2000–2024)
- Francis, J. A., & Vavrus, S. J. (2012). Evidence linking Arctic amplification to extreme weather in mid-latitudes. Geophysical Research Letters.
- NOAA, Copernicus Climate Change Service – Seasonal Outlooks
- „Baltijos jūros įtaka klimatui” – Lietuvos geografų draugijos metraštis (2021)
Parašyti komentarą