Nors teisės aktas jau buvo arti galutinio patvirtinimo, Europos Komisija priėmė netikėtą sprendimą – paskelbė atsisakanti dar vieno svarbaus komponento, kuris anksčiau buvo laikomas pavyzdine „Žaliojo kurso“ politikos dalimi.
Europos Komisija ketina atšaukti pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama kovoti su vadinamuoju „žaliuoju smegenų plovimu“, užtikrinant, kad įmonių teiginiai apie ekologiškumą būtų tikslūs, pagrįsti ir nepriklausomai patikrinti, šiandien žurnalistams pranešė ES vykdomosios valdžios atstovas.
Pasiūlymas dėl „žaliųjų teiginių“ iš pradžių buvo pateiktas 2023 m. kovo mėn. kaip platesnės Europos „Žaliojo kurso“ teisinės bazės dalis.
Šis žingsnis tapo naujausiu iš virtinės atsitraukimų nuo pagrindinių „Žaliojo kurso“ iniciatyvų, po to, kai vadinamieji „omnibus“ dokumentai, skirti supaprastinti ES teisės aktus, iš esmės susiaurino tokių priemonių kaip Anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas taikymo sritį.
Pranešimas dėl „Žaliųjų teiginių“ direktyvos buvo padarytas prieš pat finalinį susitikimą tarp ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos ir Europos Parlamento narių. Šis susitikimas buvo numatytas ateinantį pirmadienį ir, kaip tikėtasi, turėjo uždegti žalią šviesą pasiūlymui prieš oficialų jo priėmimą.
Direktyvos atšaukimas tokioje vėlyvoje stadijoje daugeliui, įskaitant derybų dalyvius, buvo netikėtas. Atsakydami į žurnalistų klausimus, Komisijos atstovai atsisakė detalizuoti tokio sprendimo priežastis, teigdami tik, kad papildoma informacija bus pateikta vėliau.
Pasak su byla susipažinusių parlamentinių šaltinių, pagrindiniai derybininkai – europarlamentarė socialistė Delara Burkhardt ir liberalas Sandro Gozi – vis dar ketina tęsti tarpusavio derybas pirmadienį, pabrėždami, kad derybos yra arti sėkmingos pabaigos.
„Nepriimtina, kad Komisija taip šiurkščiai kišasi į pažangą, kurią šiuo klausimu pasiekė teisės aktų leidėjai“, – „Euronews“ pareiškė vienas iš Parlamento derybinės grupės narių, išreikšdamas nusivylimą tuo, kas laikoma vienašališku ir pirmalaikiu žingsniu.
Panašiai ir ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija yra „pasirengusi konstruktyviai dalyvauti diskusijoje ir veikti pagal planą, kol Komisija nepriims aiškaus sprendimo [dėl pasitraukimo]“, – „Euronews“ teigė Lenkijos atstovas.
Kol kas neaišku, ar sprendimas atšaukti pasiūlymą buvo oficialiai priimtas Komisijos narių kolegijoje – kas savaitę vykstančiame 26 komisarų ir ES prezidentės Ursulos von der Leyen susitikime.
Be tiesioginių teisinių pasekmių, šis žingsnis kelia platesnius klausimus apie Komisijos įgaliojimus atšaukti savo pačios pasiūlymus. Nors ES sutartys tokių galių aiškiai nesuteikia, 2015 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas patvirtino, kad Komisija, naudodamasi savo iniciatyvos teise, gali atšaukti pasiūlymus.
Tačiau Teismas taip pat aiškiai nurodė, kad ši teisė yra ribota ir jai taikomi tiek materialiniai, tiek procedūriniai apribojimai. Sprendime pabrėžiama, kad pasiūlymas gali būti atšauktas tik pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, dėl institucinės aklavietės arba jei pasiūlymas tapo nebeaktualus.
„Žaliųjų teiginių“ direktyvos atveju, regis, nė viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta. Tai kelia susirūpinimą, kad Komisija gali viršyti savo įgaliojimus ir pažeisti institucinę pusiausvyrą, teisėkūros procese pritaikydama faktinį veto.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šis netikėtas Europos Komisijos žingsnis tiesiogiai paliečia ir Lietuvą, nes sukuria neapibrėžtumą tiek verslui, tiek vartotojams.
Poveikis vartotojams ir sąžiningam verslui: „Žaliųjų teiginių“ direktyva turėjo tapti pagrindiniu įrankiu, apsaugančiu vartotojus nuo klaidinančios rinkodaros, kai produktai nepagrįstai pristatomi kaip ekologiški ar tvarūs. Be vieningų ES taisyklių, Lietuvos pirkėjams ir toliau bus sudėtinga atskirti realiai tvarius produktus nuo „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdžių. Tai taip pat smūgis sąžiningam Lietuvos verslui, kuris investuoja į tvarius sprendimus ir skaidrumą – be aiškių taisyklių jiems bus sunkiau konkuruoti su tais, kurie ekologiškumą tik imituoja.
Neapibrėžtumas dėl „Žaliojo kurso“ ateities: Nors šis sprendimas liečia tik vieną direktyvą, jis yra platesnės tendencijos dalis, rodančios, kad ambicingas ES „Žaliasis kursas“ susiduria su vis didesniu pasipriešinimu ir politiniu neapibrėžtumu. Lietuvai, kurios ilgalaikė energetikos, transporto ir žemės ūkio strategija yra glaudžiai susijusi su „Žaliojo kurso“ tikslais ir finansavimu, bet koks šio kurso silpnėjimas kelia riziką. Tai gali paveikti investicijų srautus, nacionalinių reformų planavimą ir galimybes gauti ES paramą žaliajai transformacijai.
Atsisakius ES lygmens reguliavimo, atsakomybės našta kovoje su klaidinančia ekologine rinkodara dabar dar labiau krenta ant nacionalinių institucijų, tokių kaip Konkurencijos taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pečių.
Parašyti komentarą