Tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg” pristatė detalų hipotetinį scenarijų, kaip galėtų atrodyti karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO aljanso. Remiantis aukšto rango vyriausybių pareigūnų įžvalgomis, toks konfliktas greičiausiai prasidėtų Baltijos regione, o jo pasekmės būtų jaučiamos visoje Europoje ir pasaulyje.
Konflikto pradžia: provokacija Lietuvoje
Pagal analizuojamą scenarijų, Rusija galėtų inicijuoti konfliktą inscenizuodama incidentą arba vykdydama hibridinę ataką. Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įžvelgia konkretų pavojų – Maskva galėtų sukurti dirbtinę situaciją, susijusią su tranzitu per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį.
Scenarijus numato, kad Kremlius galėtų imituoti krizę su traukiniu, vykstančiu iš Rusijos sostinės į Kaliningradą per Lietuvą. Pasitelkdama argumentą apie būtinybę ginti savo piliečius, Rusija mėgintų įvesti ginkluotąsias pajėgas į NATO narės teritoriją.
Konflikto plėtra Baltijos regione
Agresija neapsiribotų vien Lietuva. Modelis numato, kad Rusijos pajėgos tuo pat metu pradėtų operacijas prieš Estiją ir Latviją. Kremliaus strategija apimtų:
- Karo laivyno dislokavimą Baltijos jūroje
- Suvalkų koridoriaus blokavimą, atkertant Baltijos valstybes nuo Lenkijos
- Koordinuotas atakas prieš visas tris Baltijos šalis
Tokiu būdu Rusija siektų izoliuoti regioną ir apsunkinti NATO pajėgų judėjimą bei pastiprinimų atsiuntimą.
NATO reakcija ir eskalacija
Baltijos valstybės nedelsiant aktyvuotų NATO sutarties penktąjį straipsnį, prašydamos kolektyvinės gynybos. Net jei visas aljansas nereaguotų vieningai, tikėtina, kad kaimyninės Europos valstybės skubiai atsiųstų karinius dalinius ir imtųsi kontratakos prieš Rusijos ir galimai Baltarusijos pajėgas.
Konflikto eskalacija būtų neišvengiama. Rusija atsakytų smūgiais į:
- Europos karines bazes
- Kritinę infrastruktūrą
- Strateginius objektus didžiuosiuose miestuose
Potencialiais taikiniais taptų Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos teritorijos.

Ekonominės pasekmės: regioninė katastrofa
„Bloomberg” ekspertai prognozuoja dramatiškas ekonomines pasekmes:
Baltijos šalys
- BVP kritimas 43 procentais
- Ekonomikos griūtis, prilygstanti okupuotų Ukrainos teritorijų situacijai
Kitos Europos šalys
Valstybės, galinčios įsitraukti į konfliktą (Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija), patirtų mažesnį, bet reikšmingą ekonominį nuosmukį dėl raketų atakų ir karo veiksmų.
Europos Sąjunga
- BVP sumažėjimas 1,2 procento
- Sparčiai augančios skolos
- Uždaryti pagrindiniai uostai
- Sustojusi prekyba Baltijos jūroje
- Žlugusios finansų rinkos
Globalios pasekmės
- Jungtinė Karalystė: -0,2% BVP
- JAV: -0,7% BVP
- Kinija: -0,8% BVP
- Rusija: -1% BVP (palyginti nedidelis nuostolis dėl jau esančios izoliacijos)
Hibridinis karas ir infrastruktūros taikiniai
Konfliktas neapsiribotų tradiciniais kariniais veiksmais. Abi pusės vykdytų hibridines operacijas:
- Atakos prieš energetikos infrastruktūrą
- Povandeninių kabelių sabotažas
- Kibernetinės atakos
- Informacinis karas
JAV pozicija: neapibrėžtumo veiksnys
Scenarijus numato, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų užimti dviprasmišką poziciją. Vietoj greitos karinės reakcijos, jis galėtų:
- Socialiniuose tinkluose skelbti raginimus taikai
- Siūlyti Europai pradėti dialogą su Vladimiru Putinu
- Delsti su konkrečiais kariniais sprendimais
Maskvos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą dar labiau komplikuotų situaciją, stabdydami Vakarų branduolinių valstybių reakciją.
Realumo vertinimas
Svarbu pabrėžti, kad „Bloomberg” pristato ekstremalų scenarijų, kurį analizuoja NATO strategai. Europos žvalgybos tarnybos šiuo metu neturi duomenų apie konkrečius Rusijos planus pulti NATO teritoriją.
Tačiau nerimą kelia tai, kad Rusija atkuria savo karines pajėgas ir ginkluotės atsargas greičiau nei Vakarai. Be to, karinių pajėgų didinimo mastas viršija poreikius, reikalingus vien tik karui Ukrainoje.
Alternatyvūs scenarijai
Agentūra taip pat mini kitus, nors ir mažiau tikėtinus, scenarijus:
- Tvirtos taikos pasiekimas Ukrainoje
- Ukrainos eurointegracijos proceso pradžia
- JAV ir Rusijos santykių normalizavimas
- Rusijos bankų sistemos krizė
- Putino režimo susilpnėjimas
Labiausiai tikėtinas scenarijus lieka dabartinės situacijos tęsinys – užsitęsęs karas Ukrainoje, kuriame nė viena pusė negali pasiekti lemiamos pergalės.
Išvados
„Bloomberg” analizė primena apie rimtus saugumo iššūkius Baltijos regione ir visoje Europoje. Nors pristatytas scenarijus yra hipotetinis, jis pabrėžia poreikį:
- Stiprinti NATO rytinį flangą
- Investuoti į gynybą
- Plėtoti regioninį bendradarbiavimą
- Ruoštis hibridinėms grėsmėms
Baltijos šalys, būdamos potencialiai pažeidžiamosiose pozicijoje, turi toliau stiprinti savo gynybines pajėgas ir tarptautines saugumo garantijas.
Parašyti komentarą