2025 metų vasara kol kas nedžiugina nei lietuvių, nei latvių ar estų. Kai pietų Europa skaičiuoja jau kelintą savaitę besitęsiančius karščio rekordus, Baltijos šalys vis dar skęsta debesyse, lietuje ir šaltame vėjyje. Birželis prabėgo su vos keliomis saulėtomis dienomis, o temperatūra dažniau priminė balandžio pabaigą nei vasaros vidurį. Tuo tarpu Ispanijoje ir Italijoje kaitra perkopė net 40 °C.
Kyla natūralus klausimas – kodėl taip nutiko? Kodėl pas mus taip šalta, o pietuose – svilina?
Kas vyksta su orais, ar dar pamatysime vasarą?
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų, pagrindinė priežastis – ilgai užsilaikiusi atmosferos slėgio anomalija. Virš Skandinavijos ir Baltijos šalių jau kurį laiką sukasi žemo slėgio sūkuriai, kurie atneša drėgną, vėsų ir debesuotą orą iš šiaurės vakarų. Toks slėgio išsidėstymas neleidžia šiltoms oro masėms iš pietų patekti į mūsų platumas.
Tuo tarpu pietų Europoje situacija visiškai priešinga – ten vyrauja stabilus aukšto slėgio laukas, vadinamas anticiklonu. Jis neleidžia debesims formuotis, oras įkaista, o šiluma kaupiasi ir ilgai neišsisklaido. Dėl šios priežasties Graikijoje, Italijoje, Prancūzijos pietuose bei Ispanijoje užfiksuoti temperatūros rekordai. Net Vokietijoje antradienį laukiama 35 laipsnių šiluma.
Ar tai normalu? Lietuviai nenoriai pripažįsta klimato atšilimą
Meteorologai sako, kad tokie orų „išsiskaidymo“ atvejai kartojasi kas kelerius metus, tačiau šiemet situacija – ypač ilgalaikė. Birželis buvo vienas vėsiausių per pastaruosius 15 metų. Lietuvoje, pavyzdžiui, visame mėnesyje buvo tik kelios dienos, kai temperatūra perkopė 22 °C, o naktimis kai kur termometras rodė vos 7–9 laipsnius.
Anot sinoptikų, šią situaciją iš dalies galima sieti ir su globaliu klimato kaitos reiškiniu – nors vidutinė temperatūra pasaulyje kyla, tai nereiškia, kad visur darosi vienodai šilčiau. Priešingai – kai kur regionai tampa sausesni ir karštesni, o kitur dažnėja vėsūs ir lietingi laikotarpiai. Tai vadinamoji klimato ekstremalėjimo tendencija.
Nors visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie klimato krizę, Lietuvoje dalis gyventojų vis dar abejoja šio reiškinio realumu arba nesieja jo su žmogaus veikla. Net kai vasaros primena rudenį, o žiemos vis dažniau tampa lietingomis ir be sniego, daugelis linkę kaltinti „prastus metus“, o ne ilgalaikius pokyčius.
Tyrimai rodo, kad tik dalis Lietuvos gyventojų sąmoningai stebi klimato kaitos ženklus ir domisi, kaip jų kasdieniai įpročiai gali prisidėti prie sprendimo. Dalis vis dar mano, kad tai – tik natūralūs gamtos ciklai, kurie visada keitėsi.
Tačiau mokslininkai pabrėžia: klimato atšilimas nėra ateities scenarijus – jis jau vyksta čia ir dabar. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius pakilo beveik 2 °C. Dėl to keičiasi ne tik orų pobūdis – didėja liūčių, sausros, audrų dažnumas, paveikiamas žemės ūkis, miškai, net žmonių sveikata.
Kol pasaulis ieško sprendimų ir ragina mažinti CO₂ išmetimą, kiekvienas mūsų sprendimas – ar tai būtų mažiau važinėti automobiliu, ar sumažinti plastiko vartojimą – tampa svarbia pokyčių dalimi. Tačiau pirmas žingsnis visada tas pats: pripažinti, kad problema egzistuoja. Ir tai, deja, vis dar ne kiekvienam lietuviui lengva padaryti.
Kada sulauksime šilumos? Ar jau laukti rudens?
Gera žinia ta, kad prognozės keičiasi į gerąją pusę. Nors liepos pradžia taip pat nebus labai vasariška, nuo mėnesio vidurio atmosferos srautai turėtų pamažu persitvarkyti. Sinoptikų teigimu, tikėtina, kad aukšto slėgio zona iš pietvakarių slinks į centrinę Europą, o tai leis šiltesniam orui pasiekti ir Baltijos regioną.
Vadinasi, vasaros visai nenurašykime – liepos pabaigoje ir rugpjūtį dar galime sulaukti tikros šilumos bangos. Vis dėlto, kol kas nėra pagrindo tikėtis labai karšto sezono – šių metų vasara tikriausiai bus viena vėsesnių ir trumpesnių.
Ką tai reiškia mums?
Tokie orų svyravimai turi pasekmių ne tik atostogautojams, bet ir žemės ūkiui. Vėsūs ir lietingi orai sulėtina augalų augimą, gali padidinti ligų ir kenkėjų riziką. O žmonėms, planavusiems atostogas Lietuvoje, šis birželis tapo iššūkiu – vietoje ežero ar pajūrio dažnas leido laiką su megztiniu rankoje ir karštu gėrimu rankose.
Kita vertus, toks oras taip pat turi savo privalumų. Mažesnė gaisrų rizika, gausesni derliai kai kuriose srityse ir mažesnis sveikatos pavojus dėl karščių – tai irgi svarbūs veiksniai.
Šių metų vasara dar nepasirodė visu gražumu, tačiau vis dar yra vilties, kad ji ateis – gal ne ilgam, bet bent jau kelias savaites galėsime pasidžiaugti saule ir šiluma. Iki tol belieka stebėti dangų, sekti orų prognozes ir, galbūt, dar nesuslėpti pavasarinės striukės giliai į spintą.
