Vokietija, laikoma Europos ekonomikos varikliu, šiemet susiduria su niūria realybe – šalį užliejo įmonių bankrotų banga, pasiekusi aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Ekspertai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad tai ne tik Vokietijos vidaus problema, bet ir rimtas įspėjamasis signalas visai Europos Sąjungai, įskaitant ir Lietuvą.
Statistika, kurią skelbia Vokietijos federalinis statistikos biuras „Destatis“ ir pagrindiniai ekonominių tyrimų institutai, yra negailestinga. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį bankroto procedūras inicijavo dešimtys tūkstančių įmonių, o bendras nemokumo atvejų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo daugiau nei 25 %. Tokių prastų rodiklių šalis nematė nuo pat euro zonos skolų krizės laikų.
Priežasčių „tobula audra“
Ekonomistai sutaria, kad dabartinę krizę lėmė ne viena, o visa virtinė tarpusavyje susijusių priežasčių, sukūrusių „tobulos audros“ sąlygas verslui.
- Aukštos palūkanų normos: Europos Centrinio Banko (ECB) politika, kuria buvo siekiama pažaboti infliaciją, smarkiai pabrangino skolinimąsi. Įmonėms tapo sudėtinga ne tik gauti paskolas plėtrai, bet ir refinansuoti senus įsipareigojimus, o tai tapo nepakeliama našta ypač toms, kurios veikė su maža pelno marža.
- Energetikos krizės atgarsiai: Nors energijos kainos stabilizavosi nuo 2022-ųjų šoko, jos vis dar išlieka gerokai aukštesnės nei prieš krizę. Vokietijos pramonei, kuri yra itin imli energijai, tai reiškia nuolatinius aukštus gamybos kaštus ir sumažėjusį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
- Silpstanti pasaulinė paklausa: Kaip viena didžiausių eksportuotojų pasaulyje, Vokietija yra labai priklausoma nuo padėties užsienio rinkose. Lėtėjanti Kinijos ekonomika ir bendras neužtikrintumas pasaulyje lėmė sumažėjusius užsakymus Vokietijos gamybos gigantams ir jų tiekėjams.
- Pandemijos palikimas: COVID-19 pandemijos metu Vokietijos vyriausybė dosniomis subsidijomis palaikė daugybę įmonių, kurios kitu atveju būtų bankrutavusios. Dabar, pasibaigus pagalbos priemonėms, šios „zombių įmonės“ yra priverstos susidurti su realybe ir viena po kitos skelbia nemokumą.
Labiausiai paveikti sektoriai
Bankrotų banga nevienodai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Didžiausią smūgį patyrė:
- Statyba ir nekilnojamasis turtas: Dėl išaugusių palūkanų normų ir smarkiai pabrangusių statybinių medžiagų daugelis projektų tapo nuostolingi, o vystytojai nebesugeba vykdyti savo įsipareigojimų.
- Pramonė ir gamyba: Ypač nukentėjo energijai imlios šakos (chemijos, metalo apdirbimo pramonė) ir automobilių pramonės tiekėjai, susiduriantys su transformacija į elektromobilumą ir sumažėjusia paklausa.
- Mažmeninė prekyba: Aukšta infliacija sumažino gyventojų perkamąją galią, o stacionarios parduotuvės toliau pralaimi kovą elektroninei prekybai.
Poveikis Lietuvai ir Europai
Vokietijos ekonomikos problemos neišvengiamai atsiliepia ir Lietuvai. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių, todėl sumažėję vokiškų įmonių užsakymai tiesiogiai veikia Lietuvos gamintojus.
„Kai Vokietijos ekonomika čiaudi, visai Europai pasidaro šalta. Mūsų vežėjai, baldų, metalo ir plastiko gaminių eksportuotojai jau dabar jaučia sumažėjusius užsakymų srautus. Tai neabejotinai atsilieps ir Lietuvos BVP augimo prognozėms“, – teigia vieno iš didžiųjų Lietuvos bankų vyriausiasis ekonomistas.
Prognozės ateičiai
Nors artimiausios perspektyvos atrodo niūrios, kai kurie analitikai įžvelgia ir pozityvių ženklų. Jų teigimu, ši krizė yra skausmingas, bet būtinas apsivalymo procesas. Iš rinkos pasitraukus neefektyvioms, prie naujų sąlygų neprisitaikiusioms įmonėms, atsivers daugiau erdvės inovatyviam ir tvariam verslui.
Vis dėlto, artimiausius kelis ketvirčius Vokietijos laukia sudėtingas periodas, kurį atidžiai stebės visa Europa. Nuo to, kaip greitai Vokietijos ekonomika sugebės įveikti struktūrinius iššūkius, priklausys ir viso regiono ekonominis stabilumas.
