Mokslininkų duomenys rodo, kad 2027 metų kovas gali tapti vienu svarbiausių klimato istorijai mėnesių – Arktis gali netekti ledo, o pasaulinė šiluma pasiekti kritinę ribą
Klimato mokslininkai vis dažniau kalba apie 2027 metus kaip galimą lūžio tašką planetai. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad būtent nuo 2027 metų kovo prasidės itin reikšmingi orų pokyčiai, kurie palies ne tik šiaurinius regionus, bet ir visą pasaulį.
Arktis pirmą kartą gali likti be ledo
Tarptautinių tyrinėtojų komanda, naudodama daugiau nei 300 kompiuterių modelių, nustatė, kad pirmoji Arkties diena be ledo gali įvykti jau 2027 metų vasaros pabaigoje. Tai drastiškai anksčiau nei anksčiau prognozuotos datos – 2030 metai.
Mokslininkai nustatė, kad keli ekstremaliųjų orų reiškinių pasikeitimas gali ištirpinti du milijonus kvadratinių kilometrų ar daugiau jūros ledo per trumpą laikotarpį. Tokį scenarijų sukuria neįprastai šiltas ruduo.
Jau 2022 metų kovą Arkties temperatūros buvo apie 10°C šiltesnės nei vidutiniškai, o Šiaurės ašigalio apylinkės beveik tirpo. Tai rodo, kad tokie ekstremalūs reiškiniai jau vyksta.
Globali klimato sistema artėja prie kritinės ribos
Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) pranešimas rodo, kad 86% tikimybė, jog bent vieni iš ateinančių penkerių metų bus daugiau nei 1,5°C šiltesni už 1850-1900 metų vidurkį. Tai reiškia, kad Paryžiaus susitarimo tikslai faktiškai jau pažeisti.
Arktis šils beveik keturis kartus greičiau nei pasaulinis vidurkis, o Arkties atšilimas per ateinančias penkias išplėstas žiemas (nuo lapkričio iki kovo) prognozuojamas 2,4°C aukštesnis už pastarųjų 30 metų bazinio laikotarpio vidurkį.
Kokie pokyčiai palies Lietuvą nuo 2027 m. kovo?
Žiemų pabaiga ir ankstyvas pavasaris
2027 metų kovas gali tapti itin ankstyvu pavasariu Lietuvoje, gali būti, kad net vasario mėnesį vidutinė temperatūra sieks +4 laipsnius. Arkties šilimas keičia oro sroves, todėl šiltos oro masės iš pietų greičiau pasieks šiaurės regionus. Tikėtina, kad kovas bus žymiai šiltesnis nei įprasta – vidutinė temperatūra gali būti 3-5 laipsniais aukštesnė.
Kritulių pobūdžio kaita
Vietoj sniego dažniau lis lietus. Tai gali sukelti potvynius, ypač jei dar neišnyks žiemos sniegas. Pavasario potvynių grėsmė išaugs, nes didesni vandens kiekiai pateks į upes per trumpesnį laikotarpį.
Kraštutinių orų reiškinių daugėjimas
Arkties šilimas gali keisti vėjų ir vandenynų srovių pobūdį, sukeldamas daugiau ekstremalių orų reiškinių visame pasaulyje. Lietuvoje tai gali reikšti dažnesnes audras, stipresnius lietūs ir netikėtus šalčius.
Sezoniniai ciklai keisis iš esmės
Augalijos reakcija
Tundros žaluma, matuojama kaip plečiasi tundros augalijos danga dėl šilimo temperatūrų, užėmė antrą vietą per 25 metų palydovinių stebėjimų rekordą. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje augalija reaguos į klimato pokyčius – ankstesnis žydėjimas, ilgesnis vegetacijos periodas.
Žemės ūkio iššūkiai
Anksčiau prasidėjusios pavasario darbų sezono gali sutrikdyti įprastus žemės ūkio ciklus. Ūkininkai turės prisitaikyti prie nenuspėjamų orų ir galimai keisti augalų veisles.
Globalūs poveikiai, kurie paveiks Lietuvą
Jūros lygio kilimas
Nors Arkties ledynai ir ledo kepurės sudaro tik 25 procentus pasaulio sausumos ledo ploto, lydymo vanduo iš šių šaltinių sudaro 35 procentus dabartinio globalaus jūros lygio kilimo. Tai paveiks ir Baltijos jūrą.
Anglies emisijos ciklo pažeidimas
„Mūsų stebėjimai rodo, kad Arkties tundra, patirianti šilimą ir daugėjančių miškų gaisrų, dabar išskiria daugiau anglies nei sukaupia, o tai pablogins klimato kaitos poveikį”, – teigia NOAA administratorius.
Ką galime tikėtis nuo 2027 metų kovo?
Nuo 2027 metų kovo Lietuvoje:
- Kovas taps vidutiniškai 3-5 laipsniais šiltesniu
- Sniegas tikriausiai iškris retai ir greitai ištirps
- Dažnės staigūs orų pokyčiai tarp šilto ir šalto oro
- Ankstesnis gamtos „pabudimas” – pumpurai išsiskleis 2-3 savaitėmis anksčiau
- Potvynių rizika išaugs dėl intensyvesnių lietūs ir greitesnio sniego tirpsmo
Ar dar galima keisti situaciją?
Tyrime teigiama, kad drastiškas emisijų sumažinimas galėtų atidėti Arkties be ledo laikotarpį ir sumažinti laiką, kurį vandenynas lieka be ledo. Tačiau pagrindiniai pokyčiai jau neišvengiami.
Arkties valstybės, kurios 2019 metais sudarė daugiau nei 21 procentą globalių CO2 emisijų, turėtų įsipareigoti iki 2030 metų sumažinti dabartinius išmetimus 50 procentų.
Apibendrinant: 2027 metų kovas gali tapti simboliniu lūžio tašku, parodančiu, kad klimatas keičiasi greičiau nei tikėtasi. Lietuvos gyventojams tai reiškia būtinybę ruoštis ankstyviems pavasariams, nepastovesniems orams ir vis dažnesniems kraštutiniams oro reiškiniams. Nors globalūs sprendimai dar gali sumažinti pokyčių tempą, prisitaikymas prie jau neišvengiamų klimato pokyčių tapo realybe.
