Tinkamas aviečių genėjimas rudenį yra gausaus derliaus kitą vasarą pagrindas. Tačiau net ir patyrę sodininkai daro vieną lemtingą klaidą, dėl kurios krūmai nesubręsta, o pastangos nueina veltui.
Aviečių biologija – kur slypi paslaptis?
Avietės dera ant dvejų metų ūglių. Tai reiškia, kad šakos, iš kurių skinamas šių metų derlius, savo darbą jau atliko – kitą sezoną jos uogų nebeduos.
Čia ir slypi pagrindinė taisyklė: jei rudenį nepašalinsite senų ūglių, jie atims iš jaunų maistines medžiagas, stabdys jų vystymąsi. Rezultatas – silpni ūgliai, smulkios uogos arba net visiškas derliaus nebuvimas.
Pagrindinė klaida – senų šakų palikimas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kuo didesnis krūmas, tuo geriau. Tačiau tai netiesa. Seni ūgliai:
- išeikvoja šaknis, atimdami maistą iš jaunų šakų;
- sudaro per tankų sąžalyną, kuris skatina grybelinių ligų atsiradimą;
- blokuoja šviesą ir orą, silpnindami jaunus ūglius.
Jei jų nepašalinsite, pavasarį turėsite ne vešlų krūmą, o silpną ir ligotą augalą.
Kaip teisingai genėti avietes rudenį?
- Nuėmus derlių, kruopščiai apžiūrėkite krūmą.
- Nupjaukite visas senas, sausas ir derėjusias šakas kuo arčiau žemės. Nepalikite kelmų – juose žiemoja kenkėjai.
- Iš jaunų ūglių pasirinkite 6–8 stipriausius, o likusius pašalinkite.
- Tokiu būdu augalas susitelks į stiprių, vaisingų šakų augimą, o kitą vasarą užaugins dideles ir saldžias uogas.
Maža paslaptis gausiam derliui
Po genėjimo avietėms reikia atsigauti. Prieš šalnas palaistykite krūmus ir aplink šaknis įterpkite šiek tiek humuso arba komposto. Tai padės augalui peržiemoti ir pavasarį greitai atsinaujinti.
Išvada
Rudeninis genėjimas nėra sudėtingas, tačiau viena klaida gali palikti jus be derliaus. Pašalinkite senus ūglius, palikite tik stipriausius jaunuosius ir pasirūpinkite dirvos derlingumu – kitą vasarą jūsų avietynas džiugins gausiu ir saldžiu derliumi.
