Kompostas yra paprasčiausia naminė „trąša”: ji gaminama tik iš lapų, turi neutralų arba šiek tiek rūgštų pH ir puikiai gerina dirvožemio struktūrą. Sužinokite, kokius lapus rinkti, kaip paruošti lapų žemę ir kur ją naudoti pavasarį, kad dirva būtų drėgna, o augalai augtų be streso.
Kas yra lapų dirvožemis ir kodėl jis vadinamas „juoduoju auksu”?
Lapų žemė yra komposto rūšis, pagaminta vien iš suirusių lapų. Ji yra smulkios, birios tekstūros, tamsios spalvos ir kvepia mišku. Joje mažai NPK, bet daug stabilios anglies, kuri:
- aeruoja sunkius molingus dirvožemius ir mažina jų tankinimą,
- lengvose dirvose padidina vandens ir maistinių medžiagų sulaikymą,
- palaiko dirvožemio mikroflorą ir trupinio humuso susidarymą.
pH paprastai būna neutralus arba šiek tiek rūgštus (apie 5,5–7,0), todėl tinka daugumai sodo augalų.
Kuriuos lapus kompostuoti, o kuriuos atskirti
Geriausiai suyra smulkesni lapai: beržo, klevo, liepos, daugumos vaismedžių ir dekoratyvinių krūmų.
Kieti, odiški ir tanininiai lapai (pvz., ąžuolo, graikinio riešuto, buko) lėtina irimą. Juos padės susmulkinti vejapjovė.
Būkite atsargūs: graikinio riešuto lapus kompostuokite atskirai; paruoštą lapų žemę naudokite po tujomis arba serbentais.
Arklio kaštonas: dažnai pažeistas lapų minuotojų lervų – nedėkite lapų į įprastą krūvą.
Spygliuočiai ir visžaliai lapai: turi vaškinį paviršių, ilgai suyra – jei juos naudojate, tik mažesnėmis proporcijomis.
Mini patarimas: į sluoksnius įpylus saują paruošto komposto ar sodo žemės, grybinės mikrofloros formavimasis paspartės.
Kaip žingsnis po žingsnio paruošti rudeninius lapus
- Surinkimas ir smulkinimas – surinkite sveikus, ligų nepažeistus lapus. Kad greičiau suirtų, susmulkinkite juos vejapjove; ideali drėgmė – kaip išgręžtos kempinės.
- Krūvos formavimas – paruoškite tinklinį cilindrą (Ø 70–120 cm, aukštis 70–120 cm) daliniame pavėsyje.
- Sluoksniavimas ir drėkinimas – apšlakstykite 20–30 cm lapų sluoksnį vandeniu; kas 2–3 sluoksnius įberkite ploną žolės sluoksnį arba saują komposto.
- Dengimas ir vėdinimas – uždenkite geotekstile arba tinklu, kad vėjas nenupūstų lapų ir galėtų patekti lietus.
- Priežiūra – drėgmę tikrinkite kas 3–4 savaites; jei krūva sausa, palaistykite, jei suspausta, subadykite šakėmis.
Normalus nokinimas trunka 6–12 mėnesių. Paruošta žemė yra tamsi, puri, be atpažįstamų lapų dalių ir kvepia žemišku aromatu.
Greitas „maišelio” metodas: sudėkite lapus į juodus plastikinius maišelius, sudrėkinkite, pradurkite 10–15 skylučių, uždarykite ir palikite pavėsyje. Maišelį apverskite kas 1–2 mėnesius. Brandinimo laikas: 4–8 mėnesiai.
Žemė iš lapų ir klasikinis kompostas – kada kurį naudoti
- Žemė iš lapų: gerina struktūrą, drėgmės režimą, tinka substratams ir mulčiui; mažas NPK kiekis.
- Kompostas: didesnis maistinių medžiagų kiekis; naudoti vaisinių ir daržo augalų maitinimui.
- Idealiu atveju derinkite: kompostą maistinėms medžiagoms ir lapų žemę struktūrai bei drėgmei užtikrinti.
Geriausias lapų žemės panaudojimas sode
- Gėlynų mulčiavimas (3–5 cm): slopina piktžoles, suvienodina temperatūrą ir taupo vandenį.
- Daigai ir sėjos: sumaišykite 1:1 su sodo žeme/kompostu, kad substratas būtų purus ir smulkus.
- Dirvožemio gerinimas prieš sodinant medžius ir krūmus: naudoti 2–5 litrus/m².
- Vazonai ir pakeltos lysvės: įberkite 20–40 % tūrio, kad struktūra būtų lengva ir stabili.
Mini patarimas: mulčiuojant jaunus augalus, palikite 2–3 cm pločio žiedą aplink stiebą, kad sumažintumėte puvinio riziką.
Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti
- Ligoti lapai neturėtų būti dedami į lapų krūvą (juos reikia sudėti į karštą kompostą).
- Per sausa krūva = sustoja skaidymas; per šlapia = anaerobinis kvapas. Tikslas: drėgmė kaip kempinės.
- Nepridėkite kalkių: kalkių pridėjimas sulėtina grybinį irimą.
- Kantrybė: lapų žemė yra „lėta trąša” – verta kantrybės, rezultatas – stabilus humusas.
