Ne sezono metu kambariniai augalai, įskaitant orchidėjas, sanpaulijas ir difenbachijas, patiria didelį stresą. Labiausiai juos veikia ne šalnos, o dėl šildymo sutrumpėjusios dienos šviesos valandos ir sausas oras. Kad augalai šaltuoju metų laiku būtų sveiki ir dekoratyvūs, verta jais pasirūpinti iš anksto.
Pagrindinės kambarinių augalų paruošimo šaltam orui procedūros
Genėjimas. Prieš vėlyvo rudens pradžią svarbu kruopščiai pašalinti nudžiūvusius ar pažeistus lapus, kad sumažintumėte augalo apkrovą. Jei augalas vis dar žydi, geriau palaukti, kol baigsis žydėjimas, ir tik tada genėti. Gėlių persodinti rudenį nerekomenduojama, nes sumažėjus apšvietimui sulėtėja fotosintezė, o augalas gali patirti dvigubą stresą.
Tręšimo koregavimas. Prasidėjus rudeniui, augalo poreikis maistinėms medžiagoms sumažėja. Jei vasarą trąšos buvo naudojamos reguliariai, šaltuoju metų laiku jų dažnumą ir koncentraciją reikėtų sumažinti perpus ar net tris kartus. Pavyzdžiui, jei anksčiau trąšos buvo naudojamos kas dvi savaites, dabar pakanka kartą per mėnesį ar pusantro, naudojant pusę rekomenduojamos dozės. Lapkričio–vasario mėnesiais daugumą kambarinių gėlių geriau laikinai visai netręšti, jei nėra papildomo dirbtinio apšvietimo.
„Pagrindinė taisyklė: trąšų dažnumą ir koncentraciją sumažinti perpus ar net tris kartus. Jei anksčiau tręšdavote kartą per dvi savaites, dabar tai darykite kartą per mėnesį ar pusantro mėnesio, naudodami pusę rekomenduojamos dozės. Daugumai augalų geriau visiškai nutraukti tręšimą nuo lapkričio iki vasario, nebent aprūpintumėte juos galingu dirbtiniu apšvietimu.“
Apsauga nuo skersvėjų, laistymas ir šviesa
Papildomas apšvietimas. Dėl natūralios šviesos trūkumo rudens–žiemos laikotarpiu augalams, ypač šviesamėgiams, reikalingas dirbtinis apšvietimas. Naudojant mažas lempas, laikmačius ar išmaniuosius lizdus, gėlės gaus reikiamas 8–10 valandų šviesos per dieną, o tai padės išvengti gilaus ramybės periodo ir palaikys augimą.
Pakeiskite laistymo režimą. Žiemą augalai sunaudoja mažiau vandens, o pagrindinis pavojus – perlaistymas. Viršutinis dirvožemio sluoksnis gali greitai išdžiūti dėl sauso oro, tačiau prieš laistymą svarbu patikrinti drėgmę 2–3 cm gylyje. Jei dirvožemis drėgnas, laistyti dar per anksti. Laistymo vanduo turi būti kambario temperatūros.
Apsauga nuo skersvėjų ir perkaitimo. Vėdinant kambarį, ledinės oro srovės gali pakenkti tropiniams augalams, todėl šiuo laikotarpiu geriau nukelti vazonus nuo palangės. Taip pat nereikėtų statyti augalų šalia radiatorių, kurie sausina orą ir prisideda prie kenkėjų atsiradimo. Oro drėkintuvai, indai su vandeniu arba drėgni rankšluosčiai ant radiatoriaus padės išvengti lapų išdžiūvimo.
Lapų valymas. Dulkės ant lapų neleidžia augalams gauti šviesos ir slopina fotosintezę. Reguliarus valymas drėgna kempine arba periodiniai šilti dušai ne tik nuvalo lapus, bet ir padidina oro drėgmę, o tai labai svarbu šildymo sezono metu.
