Nors svogūnai laikomi vienomis lengviausiai laikomų daržovių, būtent šią kultūrą sodininkai dažniausiai praranda dėl puvimo. Priežastis paprasta – dauguma augintojų derlių nuima per anksti, per vėlai arba pažeidžia laikymo taisykles, kurios tiesiogiai lemia svogūnėlių išsilaikymą iki pavasario. Patyrę sodininkai tvirtina, kad svogūnų laikymo kokybė prasideda gerokai anksčiau nei užrišamos krepšio rankenos: viską lemia trijų etapų taisyklė – derliaus laikas, džiovinimas ir genėjimas.
Kada svogūnai tikrai prinokę
Didžiausia klaida – skubėti kasti vos pasirodžius pirmiems pageltimams. Neprinokę svogūnai sandėlyje laikysis trumpai: kaklelis lieka storas, drėgnas, todėl per kelias savaites sudaro sąlygas grybeliams ir puviniui. Tikrasis subrendimo požymis yra vienas – visiškai pageltusios ir ant žemės sugulusios viršūnės. Tai reiškia, kad augalo vegetacija sustojo, maistinės medžiagos nuleistos į svogūnėlį, o kaklelis natūraliai plonėja ir džiūsta.
Lietuvoje, priklausomai nuo vasaros, tai dažniausiai įvyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios. Svarbu nenupjauti ir nesulaužyti laiškų anksčiau laiko – tai sutrikdo nokimą ir blogina laikymą.
Laistymas – svarbiausias pasiruošimo žingsnis
Sodininkai pabrėžia, kad norint gauti tvirtą, sandėliavimo laiką atlaikantį svogūną, prieš derliaus nuėmimą būtina nutraukti laistymą. Tai daroma maždaug dvi savaitės prieš planuojamą kasimą. Kai dirva nebešlapiuoja, svogūnų kakleliai greičiau sudžiūsta, o pats svogūnėlis tampa tvirtesnis, mažiau pažeidžiamas puvinių ir grybelinių infekcijų. Ši taisyklė galioja tiek daržams, tiek lysvėms šiltnamiuose.
Džiovinimas – procesas, be kurio derlius supus
Svogūnai turi būti kasami tik sausą dieną, nuožulniai pakėlę daržą šakėmis, kad nesužeistumėte minkšto audinio. Iškasti svogūnai nededami į maišus ar dėžes. Juos reikia paskleisti vienu sluoksniu – ant sauso grunto, terasoje, pavėsyje arba po stogeliu. Taip svogūnai džiūsta nuo dviejų iki trijų savaičių.
Džiovinimo metu ne tik išgaruoja drėgmė, bet ir galutinai sukietėja lukštas, kaklelis tampa plonas ir trapus. Būtent ši savybė užtikrina, kad infekcijos nepateks į vidų, o svogūnai išsilaikys iki pavasario.
Genėjimas – tik tada, kai svogūnas visiškai pasiruošęs
Didelė klaida – nupjauti viršūnes per anksti. Žali, drėgni laiškai palieka atvirą kaklelį, per kurį puvimo bakterijos ir grybeliai patenka tiesiai į minkštimą. Tokie svogūnai sugenda vos per kelias savaites.
Genėti galima tik tada, kai viršūnės visiškai išdžiūvusios, trapios ir kaklelis aiškiai suplonėjęs. Paliekamas maždaug 4–5 centimetrų ilgis. Tokie svogūnai laikosi gerokai ilgiau, net ir paprastomis buities sąlygomis – sandėliuke, garaže ar rūsyje.
