„Prisiekiu, daugiau jų nebesodinsiu“: sodininkai nusivylė šiomis 3 pomidorų veislėmis

Pomidorų veislės kataloguose ir sėklų pakuotėse dažnai atrodo beveik tobulai – gražūs vaisiai, gausus derlius ir atsparumas karščiui. Tačiau realybė sode kartais būna visai kitokia. Kai kurios veislės iš tiesų puikiai auga, bet paragavus vaisių entuziazmas greitai išgaruoja.

Sodininkai vis dažniau dalijasi patirtimi, kad kai kurie populiarūs pomidorai atrodo įspūdingai, tačiau skonio prasme nuvilia. Vaisiai gali būti vandeningi, pernelyg neutralūs arba tiesiog neturėti to ryškaus saldumo, kurio tikimasi iš gerų pomidorų. Būtent todėl kai kurie augintojai juokauja – šių veislių daugiau į lysves nebegrąžins.

Gražus, bet pernelyg neutralus: „Pomegranate Drop“

Viena iš veislių, kuri dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų, yra „Pomegranate Drop“. Iš pirmo žvilgsnio šis pomidoras gali sužavėti beveik kiekvieną sodininką.

Krūmai formuoja dideles, tankias kekes, o patys vaisiai pasižymi neįprasta rudai žalsva spalva, kuri sode atrodo itin dekoratyviai. Dėl šios išvaizdos ši veislė dažnai laikoma viena įdomiausių kolekcinių pomidorų.

Tačiau paragavus vaisių nuomonės dažnai pasikeičia. Daugelis sodininkų teigia, kad skonis yra pernelyg neutralus – be ryškaus saldumo ar rūgštelės. Dėl to pomidorai gali atrodyti blankūs, ypač lyginant su aromatingesnėmis veislėmis.

Be to, vaisiai turi gana storą odelę, todėl ne visiems patinka juos valgyti šviežius. Dėl šios priežasties ši veislė dažniau naudojama marinuoti ar konservuoti, nes tanki struktūra gerai išlaiko formą stiklainiuose.

Derlingas, bet be charakterio: „Puzata Hata“

Kita gerai žinoma veislė – „Puzata Hata“. Ji dažnai patenka į sėklų katalogus dėl savo įspūdingos išvaizdos ir gero derlingumo.

Šie pomidorai išsiskiria didele, stipriai briaunota forma, kuri atrodo labai originaliai. Augalai taip pat laikomi gana atspariais – jie gali sėkmingai derėti net karštesnėmis vasaromis.

Vis dėlto daugelis sodininkų pripažįsta, kad didžiausias šios veislės minusas – skonio paprastumas. Pomidorai yra mėsingi ir malonios tekstūros, tačiau dažnai trūksta ryškaus aromato.

Skonis dažnai apibūdinamas kaip ramus ir neišraiškingas – ne per saldus, ne per rūgštus. Kai kuriems žmonėms tai net patinka, tačiau tie, kurie mėgsta intensyvaus skonio pomidorus, dažnai lieka nusivylę.

Vyšniniai, kurie ne visada pateisina lūkesčius: „Aviečių fontanas“

Trečioji veislė, kurią sodininkai neretai kritikuoja, yra vyšninis pomidoras „Aviečių fontanas“.

Šie pomidorai atrodo labai tvarkingai – pailgos formos vaisiai primena mažus pirštelius, o kekės sode atrodo dekoratyviai. Dėl šios priežasties veislė dažnai pristatoma kaip desertinė ir saldi.

Tačiau praktikoje rezultatai ne visada tokie, kokių tikimasi. Kai kurie augintojai pastebi, kad vaisiai gali būti mažiau sultingi ir šiek tiek sausesni, nei tikėtasi iš vyšninės veislės.

Be to, kartais pasitaiko netolygus vaisių formavimasis – vienos šakos būna apkibusios pomidorais, o kitos subrandina gerokai mažiau. Dėl to bendras derlius gali pasirodyti mažesnis nei kitų vyšniinių pomidorų.

Kodėl kai kurios veislės nuvilia net patyrusius sodininkus

Svarbu suprasti, kad pomidorų skonis priklauso ne tik nuo veislės. Didelę įtaką turi dirvožemis, saulės kiekis, tręšimas ir laistymas. Net labai gera veislė gali prarasti aromatą, jei auginimo sąlygos nėra idealios.

Vis dėlto sodininkai sutaria dėl vieno dalyko: graži išvaizda dar nereiškia gero skonio. Būtent todėl patyrę daržininkai dažnai eksperimentuoja su skirtingomis veislėmis, kol atranda tas, kurios jų lysvėse duoda ne tik gražų, bet ir tikrai skanų derlių.