Kai kurie tiki, kad tikra meilė prasideda nuo draugystės. Kiti teigia, kad tai du skirtingi santykių tipai, kuriems mūsų smegenyse yra atskiros „lentynos”. Kas teisus?
MEILĖ PO DRAUGYSTĖS – AR TAI VEIKIA?
Internetiniai santykių ekspertai mėgsta gąsdinti skaitytojus paslaptingąja „draugų zona”: esą patekimas į ją reiškia, kad potencialaus partnerio akyse amžinai liksite „tik draugas”. Bet kaip yra iš tikrųjų?
Psichologė Lucy Hunt atliko 167 porų apklausą, kad išsiaiškintų, kokios yra jų prasidėjusių pasimatymų aplinkybės. Kiekvienas dalyvis buvo apklaustas atskirai. Rezultatai pasiskirstė maždaug po lygiai: 40% respondentų teigė, kad prieš tapdami įsimylėjeliais jie buvo draugai, o 41% teigė, kad vienas kitą įsimylėjo iš karto. Devyniolika procentų porų visiškai neprisiminė, kaip tiksliai prasidėjo jų istorija.
Lucy Hunt siekė išsiaiškinti, ar poros, kurios santykių pradžioje jau buvo draugais, skiriasi nuo porų, susikūrusių dėl seksualinės traukos. Ji padarė prielaidą, kad pirmuoju atveju svarbesnės yra asmeninės savybės, charakterių ir temperamentų suderinamumas, bendri pomėgiai ir interesai, t.y. tie dalykai, kurie gali užtikrinti poros stabilumą ateityje. Antruoju atveju svarbesnė yra išvaizda ir bendras patrauklumas.
DRAUGYSTĖ YRA POROS PAGRINDAS
Santykiai, grindžiami ne tik chemija, bet ir asmeniniu suderinamumu, gali būti stabilesni. Psichologė Heidi Rieder nustatė, kad partneriai, kurie santykiuose pirmiausia vertina draugystę, yra labiau patenkinti savo emociniu ir seksualiniu gyvenimu nei tie, kurie savo partneriui pirmiausia jaučia seksualinį susidomėjimą.
Socialinė psichologė Grace Cornish teigia, kad poros, kurių santykiai prasidėjo kaip draugystė, yra lankstesnės konflikto atveju ir dėmesingesnės vienas kito jausmams: „Būdami draugai jaučiate simpatiją vienas kitam. Išmokstate gerbti vieni kitus. Daug sužinote vieni apie kitus. Draugystė yra pagrindas, kuris gali sustiprinti visą poros struktūrą.“
Be to, pasak psichologės, tokiose porose daug daugiau pasitikėjimo ir nuoširdumo: „Jei jus sieja tikra stipri draugystė, jums nereikia apsimetinėti, kad mylimasis jums patinka. Tikroji jūsų prigimtis atsiskleis, kai bendrausite kaip draugai. Čia nėra vietos žaidimams.”
VISKAS PRIKLAUSO NUO CHEMIJOS
Skirtingų draugystės ir meilės „lentynų” požiūrio šalininkai turi svarių argumentų. Įsimylėjimo jausmas – svaiginantis, nepalyginamas su tuo, ką patiriame, kai ką nors laikome draugu. Ar nėra taip, kad pasirinkdami draugystę kaip pirmąjį žingsnį, mes užsidarome nuo šių patirčių patyrimo?
Iš tikrųjų draugystė (arba geriau ją vadinti draugiška meile) ir įsimylėjimas bendrauja su smegenimis skirtinga chemine „kalba”. Meilėje ši kalba yra dopaminas. Dėl šios kalbos negalime nustoti galvoti apie mylimą žmogų, mus jaudina viskas, kas su juo susiję – šypsena, kvapas, balso tembras.
Draugiška meilė veikia per malonumo sistemą – kalbėtis su draugu mums taip pat malonu, kaip žiūrėti mėgstamą filmą ar išgerti taurę vyno po gero valgio.
Bet ar tai reiškia, kad turime rinktis tarp beprotiškos aistros ir švelnaus, apgaubiančio švelnumo? Nebūtinai. Ilgalaikiuose darniuose santykiuose aistra ir draugystė persijungia savaime. Niujorko valstijos Stony Brook universiteto (JAV) neurologai nustatė, kad daug metų laimingai kartu gyvenančių porų smegenų veikla buvo labiau pasiskirsčiusi (tarp aistros ir švelnių jausmų) nei tų, kurios ką tik pradėjo susitikinėti.
Brandūs jausmai gali pereiti nuo aistros iki draugystės. Tačiau gali būti ir atvirkščiai: iš naujo atrandame kitą žmogų ir džiaugiamės galvodami apie naują intymumo lygį. Bet kuriuo atveju santykiai, grindžiami vien aistra, rizikuoja likti tik efektingu nuotykiu. Draugystė suteiks jiems prasmę ir džiugins daugelį metų.
Taip pat skaitykite:
Parašyti komentarą