Jonažolę lietuviai pažįsta iš senų senovės — jos geltoni žiedai puošia pakelių pievas ir pieveles visoje Lietuvoje kiekvieną vasarą. Tačiau šis nepretenzingas laukinis augalas yra vienas labiausiai moksliškai ištirtų vaistažolių pasaulyje. Ją liaudis vadino vaistu nuo 99 ligų — ir nors tai perdėta, šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad jonažolė turi realių gydomųjų savybių. Kartu ji turi ir rimtų kontraindikacijų, apie kurias būtina žinoti.
Kas yra jonažolė ir kur ją rasti?
Vaistinė jonažolė (Hypericum perforatum) — daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Atpažinti ją nesunku: geltoni penkialapiai žiedai, o lapuose — mažytės skaidrios dėmelės, kurios prieš šviesą atrodo kaip skylutės (tai susiję su augalo lotynišku pavadinimu perforatum).
Lietuvoje jonažolė auga pakelėse, pievose, miško pakraščiuose. Vaistiniais tikslais naudojami stiebai, lapai ir žiedai, renkami žydėjimo metu — paprastai liepos–rugpjūčio mėnesiais. Nuskinti augalai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Veikliosios medžiagos: kodėl jonažolė veikia?
Jonažolės gydomąsias savybes lemia sudėtinga biologiškai aktyvių junginių kompozicija. Svarbiausi iš jų:
Hiperecinas ir pseudohiperecinas — pigmentiniai junginiai, atsakingi už antidepresantinį poveikį. Būtent jie sąveikauja su serotonino ir melatonino metabolizmu, reguliuojančiu nuotaiką ir miegą.
Hiperforinas — vienas aktyviausiai tiriamų jonažolės komponentų. Pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antidepresiniu poveikiu. Tyrimai rodo ir antioksidacinį aktyvumą.
Flavonoidai — hiperozidas, rutinas, kverticinas — suteikia priešuždegimines savybes ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Taninai — sutraukiamojo poveikio medžiagos, naudingos virškinimo trakto problemoms.
Vitaminai C ir E, karotenoidai — papildomai stiprina imuninę sistemą ir turi antioksidacinį poveikį.
Svarbu žinoti: jonažolės cheminė sudėtis yra itin sudėtinga ir iki šiol nėra iki galo ištirta — tyrimai aktyviai tęsiasi.
Ką sako mokslas: įrodytos jonažolės savybės
Depresija ir nerimas
Tai geriausiai moksliškai pagrįsta jonažolės taikymo sritis. Daugiau nei 30 klinikinių tyrimų, apibendrintų Cochrane duomenų bazės apžvalgose, rodo, kad jonažolė yra veiksmingesnė už placebą gydant lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją ir panašiai veiksminga kaip standartiniai antidepresantai, tačiau su mažiau šalutinių poveikių.
Daugelyje Europos šalių — Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje — jonažolė oficialiai registruota kaip vaistas nuo lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos. Lietuvoje ir kitose ES šalyse ji dažniau parduodama kaip maisto papildas.
Svarbi pastaba: jonažolė netinka sunkiai depresijai gydyti ir negali pakeisti psichiatrinio gydymo rimtų psichikos sutrikimų atveju.
Žaizdų gijimas ir odos problemos
Hiperforinas pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina žaizdų gijimą. Jonažolės aliejus ir tinktūros tradiciškai naudojamos nedidelėms žaizdoms, įbrėžimams, nudegimams saulėje ir sumušimams. Mažesnės apimties tyrimai rodo galimą naudą esant spuogams, psoriazei ir atopiniam dermatitui, tačiau šioje srityje reikia daugiau tyrimų.
Virškinimo traktas
Kaip antimikrobinė ir priešuždegiminė priemonė jonažolė tradiciškai vartojama virškinimo sutrikimams — pilvo pūtimui, viduriavimui, tulžies pūslės funkcijos gerinimui. Taninai suteikia sutraukiamąjį poveikį, nausingą esant viduriavimui.
Burnos ertmės uždegimas
Jonažolės užpilai ir tinktūros (praskiestos vandeniu) naudojamos skalavimui esant stomatitui ir gingivitui. Šis vartojimas yra gerai pagrįstas antimikrobinėmis augalo savybėmis.
Kontraindikacijos: tai privalote žinoti
Jonažolė — viena iš vaistažolių, turinčių daugiausiai reikšmingų sąveikų su vaistais. Tai rimta tema, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį.
Kategoriškai nevartoti kartu su:
- Antidepresantais (ypač SSRI ir MAO inhibitoriais) — gali sukelti pavojingą serotonino sindromą
- Antiretrovirusiniais vaistais nuo ŽIV — jonažolė mažina jų veiksmingumą
- Imunosupresantais po organų transplantacijos — didina atmetimo riziką
- Hormoniniais kontraceptikais — mažina jų veiksmingumą, gali sukelti neplanuotą nėštumą
- Kai kuriais migrenai skirtais vaistais (triptanai)
- Varfarinu ir kitais kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais
Nevartoti esant:
- Nėštumui ir žindymo laikotarpiu
- Padidėjusiam odos jautrumui saulės spinduliams (fotosensibilizacija)
- Sunkiai depresijai ar psichozei
- Hipertenzijai — jonažolė gali didinti kraujospūdį
Nevartoti vaikams iki 12 metų.
Kaip vartoti jonažolę namuose
Arbata (paprasčiausias būdas)
Vieną arbatinį šaukštelį džiovintų jonažolių užpilkite stikline (200 ml) karšto vandens (ne verdančio — apie 80–90°C). Leiskite pritraukti 10 minučių, nukoškite. Gerkite po vieną puodelį du kartus per dieną. Galima derinti su melisa, liepžiedžiais ar ramunėlėmis.
Užpilas (stipresnis)
Tris šaukštus džiovintų žolelių užpilkite stikline karšto vandens ir palikite šiltoje vietoje 2 valandas. Nukoškite. Gerkite po 1/3 puodelio du kartus per dieną, ne ilgiau kaip 4–6 savaites be pertraukos.
Tinktūra (išoriniam naudojimui)
Vieną dalį sausų susmulkintų žolelių užpilkite 10 dalių 70% alkoholio. Laikykite tamsioje vietoje 21 dieną, kas 2–3 dienas pakratydami. Perkoškite. Naudokite išoriškai — žaizdoms, įbrėžimams, sąnarių skausmams. Burnos skalavimui praskieskite arbatinį šaukštelį stikline šilto vandens.
Jonažolės aliejus
Šviežius jonažolių žiedus sudėkite į stiklinį indą ir užpilkite kokosų arba alyvuogių aliejumi. Laikykite saulėtoje vietoje 4–6 savaites, kol aliejus įgaus ryškiai raudoną spalvą. Perkoškite. Naudokite išoriškai žaizdoms, nudegimams ir raumenų skausmams.
Kada geriau rinktis vaistinės preparatus
Jei jonažolę vartojate depresijai ar nerimui gydyti — vaistinėje parduodami standartizuoti preparatai (kapsulės, tabletės) yra patikimesni nei namuose gaminti užpilai, nes juose tiksliai nurodytas veikliųjų medžiagų kiekis. Namuose pagamintuose preparatuose jonažolės veikliųjų medžiagų koncentracija gali labai skirtis priklausomai nuo augimo vietos, rinkimo laiko ir džiovinimo būdo.
Apibendrinimas
Jonažolė — viena retų vaistažolių, kurią pripažįsta tiek liaudies medicina, tiek oficiali mokslinė bendruomenė. Jos antidepresantinis, priešuždegiminis ir antimikrobinis poveikis yra moksliškai pagrįstas. Tačiau būtent dėl savo aktyvumo ji turi ir daugiausia kontraindikacijų bei sąveikų su vaistais tarp vaistažolių. Taisyklė paprasta: jei vartojate bet kokius receptinius vaistus — prieš pradedant vartoti jonažolę pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Šaltiniai
- Linde K. et al. St John’s wort for major depression. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2008, atnaujinta 2022
- Apaydin E.A. et al. A systematic review of St. John’s wort for major depressive disorder. Systematic Reviews, 2016
- EMA (Europos vaistų agentūra) — Assessment report on Hypericum perforatum L., 2018
- Russo E. et al. Hypericum perforatum: pharmacokinetic interactions. Phytomedicine, 2014
- Lietuvos farmakopėja — jonažolės monografija
- Valstybinis vaistų kontrolės centras (VVKT) — augalinių vaistinių preparatų registras