Ąžuolas lietuvių tradicijoje — stiprybės ir sveikatos simbolis. Tačiau šis medis vertingas ne tik kaip simbolis — jo žievė šimtmečius naudota liaudies medicinoje, o šiandien jos savybes patvirtina ir moksliniai tyrimai. Ąžuolo žievė — viena iš nedaugelio vaistažolių, kurią oficialiai pripažįsta Europos farmakopėja. Štai ką apie ją verta žinoti.
Kas yra vaistinė ąžuolo žievė?
Medicininiu požiūriu vertingiausias yra paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) — tas pats, kuris auga Lietuvos miškuose ir parkuose. Vaistiniais tikslais naudojama tik jauna žievė — renkama ankstyvą pavasarį nuo plonų kamienų ir jaunų šakelių, kol lapai dar neišsiskleidę.
Svarbu žinoti: jaunų šakelių žievėje taninų koncentracija siekia iki 8%, o senų kamienų žievėje — tik apie 2%. Europos farmakopėja reikalauja, kad vaistinė ąžuolo žievė turėtų ne mažiau kaip 7% taninų. Todėl tinkamas rinkimo laikas ir amžius yra lemiamas veiksmingumui.
Veikliosios medžiagos ir jų poveikis
Taninai — pagrindinis veikliasis komponentas. Jie reaguoja su baltymais ir ant gleivinių bei žaizdų paviršiaus sudaro apsauginę plėvelę, kuri slopina uždegimą, mažina skausmą ir stabdo kraujavimą. Būtent dėl taninų ąžuolo žievė pasižymi sutraukiamuoju poveikiu.
Flavonoidai — kvercetinas, rutinas, kempferolis — veikia kaip antioksidantai, stiprina kraujagyslių sieneles ir papildo priešuždegiminį poveikį.
Įrodytas poveikis pagal klinikinius tyrimus ir oficialias monografijas:
- Priešuždegiminis
- Antimikrobinis
- Sutraukiantis
Tradiciškai priskiriamas, bet reikalaujantis papildomų tyrimų:
- Viduriavimą stabdantis
- Hemostazinis (kraujavimą stabdantis)
- Antioksidacinis
Kur ąžuolo žievė tikrai veikia?
Burnos ertmė ir gerklė
Tai geriausiai pagrįsta ąžuolo žievės taikymo sritis. Ąžuolo žievės nuovirai ir preparatai oficialiai naudojami odontologijoje — gydant stomatitą, gingivitą ir periodontitą. Taninai veikia kaip natūralus antiseptikas, mažina gleivinės uždegimą ir sutraukia patinusias dantenų audinių sieneles.
Vaistinėse parduodami kombinuoti preparatai burnos priežiūrai, kurių sudėtyje yra ąžuolo žievės ekstrakto — tai rodo oficialų šio poveikio pripažinimą.
Odos problemos ir žaizdos
Išoriškai ąžuolo žievė naudojama egzemai, ilgai negyjančioms žaizdoms, nudegimams, nušalimams ir įtrūkimams. Sutraukiamasis ir antimikrobinis poveikis padeda apsaugoti pažeistą odą nuo infekcijos ir pagreitina gijimą.
Padų ir rankų prakaitavimas
Viena tradicinių, plačiai paplitusių ąžuolo žievės taikymo sričių — per didelis prakaitavimas. Vonios su ąžuolo žievės nuoviru sutraukia prakaito liaukų angas ir mažina drėgmę. Tai praktinis, saugus ir nebrangus sprendimas.
Virškinimo traktas
Vidiniam vartojimui ąžuolo žievė tradiciškai naudojama kaip adjuvantinė (papildoma) priemonė sergant gastritu, enterokolitu ir viduriavimo atvejais. Tačiau svarbu pabrėžti: tai nėra pirmos eilės gydymas ir privaloma pasitarti su gydytoju.
Plaukų priežiūra
Ąžuolo žievės užpilai naudojami plaukams skalauti — padeda kovoti su pleiskanomis ir per dideliu plaukų slinkimu. Tai saugi, nebrangi alternatyva kai kuriems kosmetikos produktams.
Kaip paruošti namuose
Nuoviras burnos skalavimui
Du šaukštus ąžuolo žievės užpilkite 200 ml karšto vandens. Uždenkite ir laikykite vandens vonelėje ant silpnos ugnies 30 minučių. Nukelkite, palikite 2 valandoms. Nukoškite ir atskieskite šiltu vandeniu iki 200 ml. Skalauti burną 4–6 kartus per dieną iki pasveikimo.
Užpilas plaukams
25 g ąžuolo žievės užpilkite 1 litru verdančio vandens. Palikite 30 minučių, nukoškite. Naudokite plaukams skalauti po plovimo — įtrinkite į galvos odą, palikite 10–15 minučių, nuplaukite.
Nuoviras voniai (kojų ar rankų)
40 g žievės užpilkite 300 ml vandens, virkite ant silpnos ugnies 30 minučių, palikite 2 valandas. Nukoškite ir supilkite į vonelę su šiltu vandeniu. Mirkyti 15–20 minučių. Tinka esant padų prakaitavimui, egzemai ar įtrūkimams.
Tinktūra (išoriniam naudojimui)
4 šaukštus sausos susmulkintos žievės užpilkite 500 ml degtinės. Laikykite tamsioje vietoje 30 dienų, retkarčiais pakratydami. Nukoškite. Naudokite kaip antiseptinį įtrinimą žaizdoms ar odai.
Kaip rinkti ir laikyti patiems
Jei norite ąžuolo žievę surinkti patiems — svarbu laikytis kelių taisyklių.
Rinkimas: ankstyvą pavasarį (balandis–gegužė), kol lapai dar neišsiskleidę. Rinkite tik nuo jaunų šakelių (1–3 cm skersmens) — jose taninų koncentracija didžiausia. Nenuimkite žievės nuo to paties medžio kasmet.
Džiovinimas: ant popieriaus arba tinklelio pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, 35–40°C temperatūroje. Vengti tiesioginių saulės spindulių.
Laikymas: sandariai uždarytame stikliniame ar mediniame inde, vėsioje sausoje vietoje. Tinkamumo laikas — iki 1 metų.
Kaip atpažinti kokybišką žievę: sausa, be pelėsio, nepažeista vabalų, su lengvu sutraukiančiu skoniu.
Kontraindikacijos — tai privalote žinoti
Nevartoti:
- Vaikams iki 3 metų (jokia forma, net voniose)
- Nėštumo ir žindymo metu — tik pasitarus su gydytoju
- Esant alergijai ąžuolo žievės komponentams
Šalutinis poveikis ilgai vartojant:
- Sumažėjęs uoslės ir skonio jautimas (burnos skalavimui)
- Alerginės reakcijos — paraudimas, niežulys
Svarbi pastaba dėl vidinės vartojimo: ąžuolo žievė viduje gali trukdyti geležies ir kai kurių vaistų įsisavinimui. Jei vartojate receptinius vaistus — pasitarkite su gydytoju ar vaistininku prieš pradedant.
Kur įsigyti?
Ąžuolo žievę galima rasti daugelyje Lietuvos vaistinių — susmulkintos žievės, miltelių ar granulių pavidalu. Ieškant vaistinėje, atkreipkite dėmesį, kad ant pakuotės būtų nurodytas lotyniškas pavadinimas Quercus robur ir taninų kiekis (ne mažiau 7%).
Apibendrinimas
Ąžuolo žievė — viena gerai pagrįstų tradicinės lietuviškos medicinos priemonių. Jos sutraukiamasis, priešuždegiminis ir antimikrobinis poveikis patvirtintas tiek liaudies patirtimi, tiek šiuolaikiniais tyrimais. Ji ypač veiksminga išoriškai — burnos priežiūrai, odos problemoms ir per dideliam prakaitavimui. Vartojant viduje — būtina gydytojo konsultacija.
Šaltiniai
- Europos farmakopėja (Ph. Eur.) — Quercus cortex monografija, 10-asis leidimas
- EMA (Europos vaistų agentūra) — Community herbal monograph on Quercus robur, 2008
- Kolodziej H. Fascinating metabolic pools of Pelargonium sidoides and Pelargonium reniforme. Phytomedicine, 2007
- Bruneton J. Pharmacognosy, Phytochemistry, Medicinal Plants. Lavoisier, 2009
- Lietuvos farmakopėja — ąžuolo žievės monografija
