Čili, citrina, ananasai, valgymas kas 3 valandas – ar visa tai tikrai „įjungia” medžiagų apykaitą? Klinikinė dietologė dr. Paulina Ihnatowicz turi blogų naujienų tiems, kurie tiki magiškais triukais.
Metabolizmas – ne mygtukas, kurį galima įjungti
Daugelis žmonių įsivaizduoja medžiagų apykaitą kaip liepsną, kurią galima sukurstyti tinkamu maistu ar gėrimu. Ekspertė tai išardo paprastai: metabolizmas – tai visi organizmo statybos ir rekonstrukcijos procesai. Jis neturi nieko bendra su žarnyno veikla ar tuštinimusi, ir jokie prieskoniai jo „neįjungs”.
„Po 40-ies medžiagų apykaita sulėtėja” – melas
Tai bene populiariausias mitas. Pasak dr. Ihnatowicz, medžiagų apykaita iš tikrųjų sulėtėja tik po 70–75 metų, ir tai – tik keli procentai.
Kas iš tikrųjų keičiasi po 30–40 metų? Mūsų gyvenimo būdas. Mažiau spontaniškos veiklos – nebėgame į autobusą, mažiau vaikštome su draugais, daugiau sėdime ir vairuojame. Būtent ši kasdienė judėjimo trūkumas – tikroji problema, ne amžius.
Čili, citrina, ananasai – sveika, bet ne „degikliai”
Kapsaicinas, gingerolis, vitaminas C, bromelainas – visos šios medžiagos naudingos sveikatai, palaiko virškinimą ir imuninę sistemą. Tačiau jos negreitina medžiagų apykaitos.
„Pipirai dega iš vidaus – bet degina žarnyną, o ne medžiagų apykaitą”, – sako ekspertė. Su ananasais – ta pati istorija: bromelainas padeda virškinti, bet kalorijų nedegina. Internetas turi savo tiesą, mokslas – savo.
Vanduo – būtinas, bet ne stebuklingas
Taip, dehidratuotas organizmas funkcionuoja blogiau. Taip, vanduo netiesiogiai palaiko virškinimą. Bet išgėrus 2–3 litrus per dieną medžiagų apykaita „staiga nepagreitės”. Geriam, nes reikia – ne todėl, kad lieknėtume.
Stresas nesukelia svorio augimo… tiesiogiai
Kortizolis pats savaime neprideda kilogramų. Tačiau kai esame įsitempę – daugiau valgome, mažiau miegame, valgome impulsyviai. O miego trūkumas reiškia 200–400 papildomų kalorijų kitą dieną. Taip susidaro užburtas ratas.
Kas iš tikrųjų veikia?
Ekspertė įvardija kelis dalykus, kurie tikrai turi įtakos:
Judėjimas – net ne sporto salė, o paprastas vaikščiojimas. Tyrimai rodo, kad 6 000 žingsnių per dieną jau duoda apčiuopiamą naudą. Kas šiuo metu nueina 2 000 – tegu bando pasiekti 4 000. Tai jau pokytis.
Baltymai – organizmas sunaudoja daugiau energijos jiems suvirškinti. Varškė, jogurtas, ankštys, liesa mėsa, žuvis, tofu – šie produktai suteikia sotumo ir šiek tiek padidina termogenezę po valgio.
Miegas ir streso valdymas – nepakankamai įvertinti, bet labai svarbūs veiksniai.
Ir dar vienas mitas – valgymas kas 3 valandas
„Galima valgyti 2, 3 ar 10 kartų per dieną – svarbu kalorijų balansas”, – sako dr. Ihnatowicz. Jei suvartojate mažiau nei išleidžiate – lieknėjate. Jei daugiau – priaugate. Tai matematika, o ne magija.
Šaltinis: https://halotu.polsat.pl/zdrowie/news-fakty-i-mity-na-temat-metabolizmu-czyli-nie-daj-sie-nabrac-n,nId,23188927
