Prieš keletą metų socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pradėjo plisti antraštės apie tai, kad Europoje esą draudžiami mopsai ir kitos trumpasnukės šunų veislės. Dalis šunų mylėtojų reagavo emocingai – buvo kalbama apie veislių naikinimą, perteklinį reguliavimą ir net gyvūnų teisių peržengimą. Tačiau tikroji situacija yra gerokai sudėtingesnė ir kartu svarbesnė nei paprastas draudimas vienai ar kitai veislei.
Iš tikrųjų Europos šalys ne tiek kovoja su pačiomis veislėmis, kiek su ekstremaliu veisimu, kai dėl tam tikros išvaizdos savybės gyvūnui sukuriamos sveikatos problemos. Tokios diskusijos šiandien vyksta ne tik Nyderlanduose ar Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.
Kas iš tikrųjų buvo uždrausta
Nyderlandai tapo viena pirmųjų šalių, kurios pradėjo griežčiau vertinti šunų veisimą pagal gyvūnų gerovės principus. Tačiau šalis neuždraudė mopsų ar prancūzų buldogų kaip veislės. Uždrausta buvo veisti šunis, kurių anatominės savybės akivaizdžiai kenkia jų sveikatai.
Vienas iš kriterijų, naudojamų vertinant gyvūno sveikumą, yra snukio ilgis. Jei šuns snukis yra pernelyg trumpas, dėl to susiaurėja kvėpavimo takai ir gyvūnas negali normaliai kvėpuoti. Tokiais atvejais veisimas laikomas žalingu.
Tai reiškia, kad šuo gali priklausyti tai pačiai veislei, tačiau jei jo anatomija leidžia jam normaliai kvėpuoti ir judėti, veisimas gali būti leidžiamas.
Ką veterinarai pastebi kasdienėje praktikoje
Veterinarai jau daugelį metų kalba apie vadinamąsias brachicefalines veisles – šunis su labai trumpais snukiais. Tai mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai ir kai kurios kitos veislės.
Šių šunų išvaizda daugeliui žmonių atrodo žavi, tačiau anatomija dažnai sukelia rimtų problemų. Sutrumpėję kvėpavimo takai gali apsunkinti kvėpavimą, ypač fizinio aktyvumo metu ar esant karščiui. Dėl to kai kurie gyvūnai dažnai knarkia, greitai pavargsta ir sunkiau pakelia aukštą temperatūrą.
Be to, gilesnės odos raukšlės gali tapti vietomis, kuriose kaupiasi drėgmė ir bakterijos, sukeldamos uždegimus.
Problema neapsiriboja viena veisle
Nors brachicefaliniai šunys dažniausiai minimi šiose diskusijose, genetinės problemos nėra būdingos tik jiems. Daugelis veislinių šunų turi tam tikrų paveldimų ligų, kurios atsirado dėl ilgo selektyvaus veisimo.
Pavyzdžiui, kai kuriose didelėse veislėse dažnai pasitaiko širdies ligų, o kitose – sąnarių displazija. Šunys su labai ilgu kūnu ir trumpomis kojomis dažniau kenčia nuo stuburo problemų.
Tai nereiškia, kad visos šios veislės yra nesveikos. Tačiau tai rodo, kad pernelyg intensyvus veisimas pagal išvaizdą gali turėti neigiamų pasekmių gyvūnų sveikatai.
Kodėl tokios savybės buvo skatinamos
Istoriškai veisliniai šunys buvo vertinami pagal tam tikrus standartus, kurie apibrėždavo jų išvaizdą. Šunų parodose teisėjai dažnai rinkdavosi gyvūnus, kurių bruožai labiausiai atitiko šiuos standartus.
Laikui bėgant tai paskatino veisėjus dar labiau išryškinti tam tikras savybes – trumpesnį snukį, žemesnę laikyseną ar ilgesnį kūną. Dėl to kai kurios savybės tapo ekstremalesnės nei buvo anksčiau.
Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau kelia klausimą, ar tokie standartai turėtų būti svarbesni už gyvūnų sveikatą.
Kas keičiasi Europoje
Pastaraisiais metais veislių klubai ir gyvūnų gerovės organizacijos pradėjo peržiūrėti kai kuriuos veislių standartus. Juose vis dažniau atsiranda nuostata, kad šuo turi galėti normaliai kvėpuoti, judėti ir gyventi be nuolatinio diskomforto.
Kai kurios Europos šalys svarsto papildomas teisines priemones, kurios užkirstų kelią ekstremaliam veisimui. Tikėtina, kad ateityje gyvūnų sveikatos kriterijai taps dar svarbesni nei anksčiau.
Ką verta žinoti prieš įsigyjant šunį
Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad didelę įtaką situacijai turi ir patys pirkėjai. Renkantis šuniuką svarbu ne tik jo išvaizda, bet ir tėvų sveikata.
Būsimi šeimininkai turėtų pasidomėti, ar tėvai yra aktyvūs, ar jie neturi kvėpavimo ar judėjimo problemų, ir ar veisėjas gali pateikti sveikatos patikrinimų dokumentus.
Šuo, kuris gali laisvai bėgioti, normaliai kvėpuoti ir neturi paveldimų ligų požymių, dažniausiai gyvens ilgiau ir turės geresnę gyvenimo kokybę.
Apibendrinimas
Europa nedraudžia mopsų ar kitų populiarių veislių. Ji siekia užkirsti kelią situacijoms, kai gyvūnai veisiami taip, kad jų išvaizda tampa svarbesnė už sveikatą.
Diskusija apie atsakingą veisimą tik stiprėja, o ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama ne tik tam, kaip šuo atrodo, bet ir tam, kaip jis kvėpuoja, juda ir gyvena kasdien.
Straipsnį peržiūrėjo Kaipkada.lt redakcija. Paskutinį kartą atnaujinta: 2026 m. kovo 23 d.
