Krevetės dažnai laikomos vienu palankiausių jūrų produktų sveikai mitybai: jose gausu baltymų, o riebalų – nedaug. Vis dėlto dietologai primena, kad jų vertę lemia ne tik maistinė sudėtis, bet ir tai, kaip jos užaugintos, sugautos bei paruoštos. Per dažnas vartojimas, ypač renkantis nežinomos kilmės krevetes, gali kelti riziką organizmui.
Kas kelia didžiausią riziką
Pagrindinė problema dažniausiai siejama su ūkiuose augintomis krevetėmis. Intensyvios akvakultūros sąlygomis jos laikomos dideliu tankumu, todėl neretai naudojami antibiotikai, pesticidai ir kitos cheminės priemonės. Šios medžiagos padeda kovoti su ligomis ar parazitais, tačiau jų likučiai gali patekti į galutinį produktą. Moksliniuose šaltiniuose taip pat minimi sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris ar arsenas, kurie ilgainiui kaupiasi organizme ir didina apsinuodijimo bei kitų sveikatos sutrikimų riziką.
Ypač svarbu įvertinti produkto kilmę. Pigios, be aiškių kilmės dokumentų parduodamos krevetės dažniau siejamos su prastesne kokybės kontrole. Tai nereiškia, kad kiekvienas toks produktas yra pavojingas, tačiau vartotojui sunkiau įsitikinti jo saugumu. Dėl to patariama rinktis patikimų gamintojų produkciją, kurioje nurodyta kilmė ir laikymo sąlygos.
Galimas poveikis vyrų hormonų balansui
Kalbant apie vyrų sveikatą, daugiausia dėmesio sulaukia natūraliose jūrose sugautos krevetės. Kai kuriuose tyrimuose minimas 4-heksilrezorcinolis – junginys, galintis veikti kaip silpnas estrogeninis veiksnys. Teoriškai toks poveikis gali trikdyti hormonų pusiausvyrą, ypač jei produktas vartojamas labai dažnai ir dideliais kiekiais.
Hormonų disbalansas ilgainiui gali pasireikšti sumažėjusiu libido, prastesne spermos kokybe ar bendrais savijautos pokyčiais. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tokie padariniai labiau siejami su nuolatiniu pertekliniu vartojimu, o ne su saikingomis porcijomis. Sveikam žmogui nedidelis krevečių kiekis racione paprastai nėra problema, jei mityba yra įvairi ir subalansuota.
Kaip vartoti saugiau
Geriausia krevetes laikyti ne kasdieniu, o periodiškai vartojamu produktu. Praktinis patarimas – valgyti jas kelis kartus per savaitę mažomis porcijomis ir nepamiršti kitų baltymų šaltinių, tokių kaip žuvis, ankštiniai produktai ar liesa mėsa. Taip sumažinama rizika gauti per daug tų pačių medžiagų iš vieno produkto.
Perkant verta atkreipti dėmesį į etiketes, sertifikatus ir laikymo temperatūrą. Jei įmanoma, geriau rinktis patikimai atsekamos kilmės krevetes. Žmonėms, kurie turi hormoninių sutrikimų, inkstų ligų ar jautrų virškinimą, prieš dažniau įtraukiant šį produktą į racioną verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Saikas ir kokybė šiuo atveju yra svarbiausi kriterijai.
