Klimato kaita kai kuriems augalams gali būti ne silpninantis, o stiprinantis veiksnys. Naujas tyrimas parodė, kad tam tikromis šiltesnėmis sąlygomis invazinis augalas gali lengviau atlaikyti net vabzdžių daromą žalą. Tai svarbus signalas, nes ateityje kai kurios agresyvios rūšys gali plisti dar sparčiau, nei manyta iki šiol.
Klimato kaita ne visiems reiškia pralaimėjimą
Kalbant apie klimato kaitą, dažniausiai girdime niūrias prognozes apie sausras, silpstančias ekosistemas, prastėjančius derlius ir nykstančias rūšis. Tačiau gamta retai veikia pagal vieną aiškią formulę. Kol vieni augalai susiduria su vis sunkesnėmis sąlygomis, kiti gali netikėtai įgyti naujų pranašumų. Būtent tai ir parodė naujas tyrimas, kuriame nagrinėta, kaip klimato pokyčiai keičia invazinio augalo gebėjimą atlaikyti vabzdžių daromą žalą.
Mokslininkų dėmesio centre atsidūrė paprastoji Šiaurės Amerikos rykštenė – ryškiai geltonais žiedais žydintis augalas, dažnai matomas laukuose, pakelėse ir apleistose teritorijose. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti visai nekaltas, tačiau kai kuriose vietovėse ši rūšis pasižymi itin sparčiu plitimu ir gebėjimu išstumti kitus augalus. Dėl to ji laikoma viena iš tų rūšių, kurių elgesys klimato kaitos fone gali tapti ypač svarbus visoms ekosistemoms.
Nematoma kova vyksta augalo viduje
Šis augalas nėra vien tik pasyvus gamtos fonas. Jo audiniuose gyvena įvairūs vabzdžiai, tarp jų ir smulkios musės, kurios deda kiaušinėlius į lapų pumpurus. Reaguodamas į tai, augalas suformuoja specialius darinius, kuriuose vystosi lervos. Vabzdžiams tai yra saugi vieta augti, tačiau pačiam augalui tokia sąveika kainuoja brangiai: įprastomis sąlygomis pažeisti augalai paprastai būna silpnesni, žemesni ir išaugina mažiau sėklų.
Norėdami suprasti, kaip šią pusiausvyrą keičia klimatas, mokslininkai atliko eksperimentą Mičigane. Jie sukūrė keturis skirtingus scenarijus: normalias sąlygas, padidintą temperatūrą, sausrą ir karščio bei sausros derinį. Tam buvo naudojamos specialios konstrukcijos, kurios sulaikė šilumą, ir uždangos, ribojančios lietų. Taip tyrėjai bandė atkurti tokias sąlygas, kokios vis dažniau prognozuojamos ateities klimatui.
Šiluma netikėtai sumažino vabzdžių daromos žalos poveikį
Rezultatai pasirodė netikėti. Normaliomis sąlygomis vabzdžių pažeisti augalai iš tiesų buvo silpnesni. Tačiau pakilus temperatūrai šis neigiamas poveikis sumažėjo arba visai išnyko. Kai kuriais atvejais paveikti augalai augo ne prasčiau nei tie, kurie nebuvo pažeisti. Tai rodo, kad šiltesnis klimatas gali pakeisti iki šiol buvusią pusiausvyrą ir leisti kai kuriems invaziniams augalams lengviau atlaikyti biologinį spaudimą.
Mokslininkai mano, kad vienas galimų paaiškinimų yra spartesnė medžiagų apykaita. Kai aplinka šiltesnė, augalas gali greičiau panaudoti energiją augimui ir efektyviau kompensuoti nuostolius, kuriuos sukelia parazitai ar kenkėjai. Kitaip tariant, tai, kas anksčiau veikė kaip augimą ribojantis veiksnys, šylant klimatui gali tapti daug mažiau pavojinga. O jei invazinis augalas geba geriau atsigauti po žalos, jo plitimo galimybės natūraliai didėja.
Sausra parodė visai kitą paveikslą
Vis dėlto sausra atskleidė kitą, gerokai niūresnę pusę. Kai augalams trūksta vandens, jų būklė smarkiai blogėja, ypač jei tuo pačiu metu jie dar patiria vabzdžių žalą. Tokiomis sąlygomis augalai beveik nebeformavo sėklų, nes jų ištekliai buvo nukreipiami išlikimui, o ne augimui ar dauginimuisi. Tai primena svarbią tiesą: klimato kaita neveikia per vieną mechanizmą, o skirtingi veiksniai gali vieni kitus ir sustiprinti, ir susilpninti.
Dar įdomiau tai, kad kai sausra buvo derinama su šiluma, dalis neigiamų pasekmių vėl sumažėjo. Šis rezultatas parodė, kad gamtoje beveik niekas nevyksta tiesiai ir paprastai. Tas pats veiksnys vienoje situacijoje gali silpninti rūšį, o kitoje – suteikti jai papildomą atsparumą. Būtent dėl to prognozuoti ateities ekosistemų pokyčius tampa vis sunkiau: neužtenka žinoti, kad bus šilčiau ar sausiau, reikia suprasti ir tai, kaip šios sąlygos veiks rūšių tarpusavio santykius.
Kodėl tai svarbu visoms ekosistemoms
Svarbiausia šio tyrimo mintis slypi ne vien pačioje rykštenėje. Ji atskleidžia platesnę problemą: klimato kaita gali padėti kai kurioms invazinėms rūšims tapti dar stipresnėms. Jei augalas, kuris jau dabar greitai plinta ir užima didelius plotus, šylant klimatui pradės dar lengviau atlaikyti stresą ar kenkėjų spaudimą, jis gali dar stipriau išstumti vietines rūšis ir keisti natūralią aplinkos pusiausvyrą.
Šis atradimas svarbus dar ir todėl, kad primena: klimato kaita ne visas rūšis veikia vienodai. Vienos silpnėja, o kitos gali netikėtai laimėti. Ir būtent tos rūšys, kurios jau dabar pasižymi agresyviu plitimu, gali tapti vienomis didžiausių šylančio klimato laimėtojų. Tai reiškia, kad ateityje aplinkosaugoje teks dar daugiau dėmesio skirti ne tik temperatūrai ar krituliams, bet ir tam, kokį papildomą pranašumą pokyčiai suteikia invaziniams augalams.
Ką iš tiesų parodė šis tyrimas
Galutinė išvada labai aiški: klimato kaita ne visada silpnina gamtą vienodai. Kai kuriais atvejais ji gali sustiprinti tas rūšis, kurios jau dabar kelia problemų vietinėms ekosistemoms. Rykštenės pavyzdys rodo, kad ateities kraštovaizdį formuos ne tik karštis ar sausra, bet ir tai, kaip prie naujų sąlygų prisitaikys agresyviausios rūšys. Ir būtent čia slypi didžiausias nerimas — kai kurios iš jų gali jaustis ne blogiau, o geriau.
