Jei pavargote nuo juodo tepalo ant rankų, kelnių ir nuolat purvinos grandinės, verta išbandyti parafino tepimą. Jo poveikis labai paprastas, bet juntamas iš karto: grandinė dirba tyliau, prie jos mažiau limpa dulkės ir smėlis, o visa pavara ilgiau išlieka švari. Tačiau yra viena sąlyga — prieš tai grandinę reikia idealiai išvalyti.
Kiekvienas, bent kiek daugiau važinėjantis dviračiu, žino šią problemą: ką tik sutepei grandinę, o po keliolikos kilometrų ji jau vėl juoda, lipni ir pilna purvo. Ant jos limpa dulkės, smėlis, sausa žolė, o visa tai vėliau virsta ne tik nemaloniu girgždesiu, bet ir visai realiomis problemomis. Grandinė dėvisi greičiau, kenčia žvaigždutės, pavaros ima veikti ne taip tiksliai, o ant drabužių ir rankų atsiranda tos sunkiai nuplaunamos juodos dėmės. Ir kuo daugiau važiuojate, tuo aiškiau matyti, kad įprastas skystas tepalas ne visada yra pats patogiausias sprendimas.
Kodėl parafinas veikia kitaip nei įprastas tepalas
Pagrindinis skirtumas tas, kad klasikiniai grandinių tepalai išlieka lipnūs. Būtent dėl to jie taip lengvai surenka viską, kas pasitaiko kelyje. Iš pradžių atrodo, kad grandinė sutepta gerai, bet netrukus tas pats tepalas tampa savotiška purvo gaudykle. O kai purvas susimaišo su tepalu, visa transmisija pradeda dilti greičiau, nei turėtų.
Parafinas veikia kitaip. Jis ant grandinės suformuoja sausą apsauginį sluoksnį, prie kurio nešvarumai limpa gerokai mažiau. Dėl to grandinė ilgiau išlieka švari, tyliau dirba ir nepalieka tokių riebių žymių kaip įprasti tepalai. Tai ypač vertina tie, kurie važinėja dažniau ir nenori po kiekvieno pasivažinėjimo valyti juodo sluoksnio nuo visos pavaros sistemos. Kai grandinė švaresnė, tvarkingiau dirba ir visa transmisija, o ilgainiui tai gali reikšti ir mažesnį detalių dėvėjimąsi.
Būtent todėl parafino tepimas daug kam atrodo ne tik švaresnis, bet ir praktiškesnis pasirinkimas. Važiuoti maloniau, prižiūrėti dviratį lengviau, o pati grandinė atrodo taip, lyg būtų prižiūrima daug atidžiau, nors iš tiesų visas triukas slypi ne dažnesniame tepime, o kitokiame principe.
Didžiausia klaida – bandyti parafiną tepti ant nešvarios grandinės
Čia ir slypi visa šio metodo esmė. Parafinas gerai veikia tik tada, kai grandinė yra visiškai švari. Jei ant jos lieka seno tepalo, purvo ar riebalų likučių, naujas sluoksnis tiesiog neprilips taip, kaip turėtų. Tuomet visas efektas greitai dingsta, o žmogui gali pasirodyti, kad pats metodas neveikia. Iš tiesų dažniausiai kalta ne parafino idėja, o prastai paruošta grandinė.
Todėl prieš pereinant prie parafino reikia skirti laiko kruopščiam valymui. Nepakanka grandinę tik apytikriai nuvalyti šluoste ar trumpai perplauti. Reikia pašalinti visus seno tepalo ir susikaupusio purvo likučius. Tam dažniausiai naudojamas tirpiklis arba specialus nuriebalintojas, kuriuo grandinė plaunama kelis kartus, kol lieka visiškai švari. Po to ją dar verta perplauti, nusausinti ir tik tada imtis tepimo. Šis etapas daugeliui atrodo nuobodus, tačiau būtent jis ir lemia, ar vėliau grandinė iš tiesų bus tyli, švari ir maloni naudoti.
Kaip teisingai pereiti prie parafino tepimo
Pats perėjimas nėra sudėtingas, bet reikalauja kruopštumo. Pirmiausia grandinę reikia nuimti arba bent jau taip išvalyti, kad neliktų jokio seno tepalo sluoksnio. Dažnai vieno plovimo neužtenka — tirpiklį tenka keisti kelis kartus, kol grandinė pagaliau tampa visiškai švari. Kuo mažiau likučių ant metalo, tuo geriau vėliau laikysis parafinas.
Kai grandinė išvalyta, ją reikia gerai nusausinti. Tai svarbu ne mažiau nei pats plovimas, nes drėgmė irgi trukdo suformuoti tolygų apsauginį sluoksnį. Tik tada galima naudoti parafino pagrindo tepalą arba vašką, priklausomai nuo pasirinkto metodo. Po pirmo karto rezultatas dažnai nustebina net skeptikus: grandinė atrodo švaresnė, veikia tyliau, o po kelių važiavimų nebelieka to jausmo, kad prie jos limpa visas kelias.
Didžiausias šio metodo privalumas yra ne vien tai, kad grandinė atrodo gražiau. Esminis skirtumas tas, kad dviratis tampa malonesnis kasdienybėje. Mažiau purvo ant rankų, mažiau dėmių ant drabužių, mažiau vargo prižiūrint transmisiją. Ir būtent dėl to parafino tepimas daugeliui tampa ne eksperimento verta gudrybe, o įpročiu, prie kurio po pirmo sėkmingo karto nebesinori nebegrįžti.
