Telefoniniai sukčiai Lietuvoje jau seniai tapo kasdienybe. Jie skambina prisistatydami banko darbuotojais, policijos pareigūnais, mobiliojo ryšio operatorių atstovais ar net artimaisiais. Jų tikslas visada tas pats – sukelti įtampą, išgąsdinti ir priversti žmogų veikti skubotai. Būtent todėl svarbiausia ne tik atpažinti įtartiną skambutį, bet ir suprasti, kaip tokie sukčiai dažniausiai pradeda pokalbį.
Didžiausia klaida – manyti, kad pavojingi tik nežinomi užsienio numeriai. Iš tikrųjų sukčiai gali skambinti ir iš lietuviškų numerių, ir iš paslėptų numerių, ir per programėles, tokias kaip „Viber“, „WhatsApp“ ar „Telegram“. Kartais numeris net gali atrodyti visai įprastas, todėl vien iš jo spręsti neverta. Kur kas svarbiau įvertinti, kaip žmogus kalba, ką sako ir ko iš jūsų nori.
Kaip dažniausiai prasideda sukčių skambutis
Dažniausiai toks pokalbis prasideda bandymu jus išgąsdinti. Gali būti sakoma, kad jūsų banko sąskaita neva užblokuota, kad kažkas bando paimti paskolą jūsų vardu, kad užfiksuotas įtartinas pavedimas arba kad jūsų duomenys pateko į svetimas rankas. Kartais žmogus prisistato policijos ar banko darbuotoju ir iš karto kalba labai rimtu tonu, kad nebeliktų laiko blaiviai pagalvoti.
Kitas dažnas scenarijus – sukčius teigia, kad reikia skubiai patvirtinti jūsų tapatybę arba sustabdyti tariamą nusikalstamą veiklą. Tokiu atveju žmogus dažnai spaudžiamas veikti čia ir dabar. Jam sakoma, kad jei nieko nedarys, praras pinigus, paskyra bus užblokuota arba pasekmės bus dar rimtesnės. Būtent šis skubinimas yra vienas aiškiausių ženklų, kad kažkas negerai.
Lietuvoje papildomą įtarimą turėtų kelti ir tai, jei neva oficialios institucijos atstovas pradeda bendrauti ne lietuviškai, o rusų ar kita užsienio kalba. Sukčiai tuo naudojasi gana dažnai, tikėdamiesi, kad žmogus sutriks ir mažiau kritiškai vertins situaciją.
Ko sukčiai dažniausiai siekia
Pagrindinis jų tikslas – išgauti jūsų asmeninę ar finansinę informaciją. Jie gali prašyti pasakyti banko kortelės numerį, CVV kodą, prisijungimo duomenis, asmens kodą, interneto banko slaptažodį ar SMS žinute gautą patvirtinimo kodą. Kartais jie bando įtikinti, kad tai būtina dėl jūsų saugumo, tačiau būtent čia ir slypi apgaulė.
Jokia normali įstaiga telefonu neprašys atskleisti tokių duomenų. Jei skambinantysis to reikalauja, pokalbį reikėtų nutraukti nedelsiant. Nesvarbu, kaip įtikinamai jis kalba ir kiek žino apie jus – tai vis tiek aiškus pavojaus ženklas.
Dar vienas dažnas triukas – bandymas priversti jus pasakyti tam tikrus žodžius, pavyzdžiui, „taip“, „sutinku“, „patvirtinu“. Būtent todėl įtartino pokalbio metu geriau kalbėti kuo mažiau ir apskritai nesivelti į ilgesnį dialogą.
Iš kokių numerių verta būti ypač atsargiems
Įtarimą turėtų kelti keli atvejai. Pirmiausia – jei skambina nežinomas užsienio numeris, nors neturite jokių reikalų su ta šalimi. Taip pat verta būti budriems, jei numeris atrodo lietuviškas, bet skambintojas iš karto kalba keistai, agresyviai ar akivaizdžiai bando jus spausti.
Atsargiai reikėtų vertinti ir skambučius per susirašinėjimo programėles. Jei nepažįstamas žmogus per „Viber“ ar „WhatsApp“ prisistato banko, policijos ar kitos rimtos institucijos atstovu, tai jau savaime turėtų atrodyti keistai. Tokie kanalai sukčiams patogūs, nes leidžia lengviau slėpti tikrąją kilmę.
Taip pat įtarimą turėtų kelti situacija, kai skambinantysis žino jūsų vardą, pavardę ar net dalį kitų duomenų ir tuo bando pelnyti pasitikėjimą. Žmonės dažnai galvoja, kad jei žmogus turi bent šiek tiek informacijos, vadinasi, jis tikras. Tačiau sukčiai labai dažnai naudojasi anksčiau nutekėjusiais ar internete rastais duomenimis.
Ką daryti, jei įtariate, kad skambina sukčiai
Pati svarbiausia taisyklė – nepanikuoti ir nieko neatskleisti. Nepasakokite savo banko duomenų, nesakykite SMS kodų, nespauskite nuorodų, neįsidiekite jokių programėlių ir nevykdykite jokių nurodymų, kuriuos diktuoja nepažįstamas žmogus telefonu.
Jei skambinantysis prisistato banko darbuotoju, pokalbį nutraukite ir paskambinkite savo bankui oficialiu numeriu, kurį rasite jų interneto svetainėje ar ant banko kortelės. Jei žmogus teigia, kad yra policijos ar kitos institucijos atstovas, irgi nieko netvirtinkite telefonu – pirmiausia patikrinkite informaciją savarankiškai.
Jei jaučiate, kad skambutis įtartinas, geriausia jį tiesiog baigti. Nereikia bandyti pergudrauti sukčiaus ar aiškintis iki galo. Kuo ilgiau kalbėsite, tuo daugiau galimybių jis turės jus paveikti.
Ką verta prisiminti visiems
Telefoniniai sukčiai dažniausiai laimi ne todėl, kad yra genialūs, o todėl, kad žmogų pagauna netikėtai. Jie remiasi baime, skuba ir stresu. Būtent todėl geriausia apsauga – paprastas įprotis sustoti ir savęs paklausti: ar tikra įstaiga tikrai taip elgtųsi?
Jei skambutis prasideda grasinimais, skubiu spaudimu, kalbomis apie užblokuotas sąskaitas, įtartinas operacijas ar prašymais pateikti slaptus duomenis, tai beveik visada ženklas, kad kalbate ne su tuo žmogumi, kuo jis dedasi. Tokiu atveju saugiausias sprendimas yra vienas – pokalbį nutraukti.
