Kai agurkai gausiai žydi, bet vaisių beveik nėra, daugelis daržininkų ima ieškoti greito sprendimo. Vieni kaltina sėklas, kiti – orus, treti bando įvairius neįprastus triukus. Tarp jų dažnai minimas ir metodas su dviem dantų krapštukais, esą padedančiais sumažinti tuščių žiedų kiekį. Tačiau praktikoje svarbiausia ne stiebo badymas, o visai kiti dalykai: tinkamas tręšimas, saikingas laistymas, geras apdulkinimas ir mažesnis augalo „lepumas“.
Kodėl agurkai augina daug tuščių žiedų
Lietuvoje ši problema ypač dažna šiltesnėmis vasaros savaitėmis arba tada, kai agurkai gauna per daug azoto. Tuomet augalas ima labai sparčiai auginti lapus, stiebus ir žaliąją masę, tačiau vaisių mezgimas lieka antrame plane. Iš šalies atrodo, kad agurkas vešlus ir stiprus, bet realiai jis daugiau „eina į lapus“, o ne į derlių.
Kita dažna priežastis – prastas apdulkinimas. Tai ypač aktualu lauke vėsiu ar lietingu oru, kai mažiau skraido vabzdžių, ir šiltnamyje, kur jų apskritai gali beveik nebūti. Tokiu atveju agurkas gali žydėti gausiai, bet dalis žiedų taip ir lieka be naudos. Todėl pati problema dažniausiai slypi ne kažkokiame paslaptingame augalo elgesyje, o labai paprastoje pusiausvyros stokoje.
Iš kur atsirado dantų krapštukų triukas
Šis metodas paremtas mintimi, kad nedidelis stiebo pažeidimas sukelia augalui stresą. Neva tada jis „išsigąsta“ ir daugiau jėgų skiria ne lapams, o dauginimuisi, tai yra vaisių formavimui. Teoriškai tokia logika daug kam atrodo įtikinama, todėl triukas ir išplito tarp sodininkų patarimų.
Vis dėlto praktikoje tai gana rizikingas būdas. Pradūrus stiebą, į augalą lengviau patenka infekcijos, ypač jei vasara drėgna arba šiltnamyje tvanku. Be to, sužeistas stiebas gali ne padėti, o dar labiau nusilpninti augalą. Todėl šį triuką labiau galima laikyti kraštutiniu bandymu, o ne normaliu ir patikimu agurkų priežiūros būdu.
Ką geriau daryti vietoje to
Jei agurkai krauna daug tuščių žiedų, pirmiausia verta peržiūrėti tręšimą. Jei buvo gausiai naudota srutų, vištų mėšlo, azotinių trąšų ar kitų stipriai augimą skatinančių priemonių, augalas gali būti tiesiog permaitintas. Tokiu atveju naudingiau kuriam laikui sumažinti azoto kiekį ir duoti daugiau kalio bei fosforo. Labai paprastas pasirinkimas čia gali būti ir medžio pelenų tirpalas.
Ne mažiau svarbus ir laistymas. Agurkai mėgsta drėgmę, bet nemėgsta kraštutinumų. Jei dirva tai perdžiūsta, tai perliejama, augalas patiria stresą ir pradeda netolygiai vystytis. Geriausia, kai drėgmė išlieka pastovi, o ne šokinėja iš vieno kraštutinumo į kitą.
Dar viena svarbi detalė – apdulkinimas. Jei agurkai auginami šiltnamyje, verta rytais šiek tiek pajudinti žydinčius augalus arba praverti šiltnamį, kad lengviau patektų vabzdžiai. Kartais būtent to ir trūksta, kad žiedai pradėtų virsti vaisiais.
Kada problema iš tiesų rimta
Kartais daržininkams atrodo, kad agurkai žydi „netinkamai“, nors iš tikrųjų viskas vyksta normaliai. Kai kurios veislės iš pradžių natūraliai sukrauna daugiau vyriškų žiedų, o moteriški pasirodo kiek vėliau. Todėl ne visada verta pulti gelbėti augalo vos po pirmųjų kelių dienų.
Sunerimti labiau verta tada, kai augalas jau seniai vešlus, žydėjimas gausus, o vaisių vis tiek beveik nėra. Tokiu atveju reikia žiūrėti ne į stebuklingus triukus, o į visą priežiūrą iš esmės: kuo tręšta, kaip laistoma, ar pakanka šviesos, ar ne per karšta šiltnamyje ir ar žiedai apskritai apsidulkina.
Kas svarbiausia Lietuvos darže
Mūsų sąlygomis agurkų sėkmę dažniausiai lemia labai paprasti dalykai: nepertręšta dirva, tolygi drėgmė, pakankamai šilumos ir normalus vėdinimas šiltnamyje. Dantų krapštukų metodas skamba įdomiai, bet tikroji išeitis dažniausiai daug paprastesnė ir saugesnė. Kai agurkas gauna ne per daug azoto, nebadauja ir nėra dusinamas tvankioje aplinkoje, jis daug mieliau mezga vaisius ir be jokių ekstremalių gudrybių.
Todėl jei norisi tikro rezultato, geriausia ne badyti stiebą, o sutvarkyti pačias auginimo sąlygas. Būtent tai dažniausiai ir išgelbsti agurkus nuo tuščių žiedų.
