Ilgą laiką tujos Lietuvoje buvo beveik savaime suprantamas pasirinkimas, kai reikėdavo gyvatvorės ar visžalio akcento kieme. Tačiau vis daugiau žmonių pastebi tą patį: vienur jos ruduoja po žiemos, kitur pradeda gelsti, retėti ar tiesiog nebeatrodo taip gražiai, kaip tikėtasi. Dėl to kraštovaizdžio specialistai vis dažniau siūlo dairytis ne tik į įprastas tujas, bet ir į kitus, atsparesnius augalus.
Didžiausia tujų bėda ta, kad jos ne visada lengvai atlaiko permainingas lietuviškas žiemas, pavasario saulę, sausesnius laikotarpius ar net netinkamą sodinimą. Jei jos susodintos per tankiai, prastai vėdinasi, auga netinkamoje vietoje arba negauna pakankamai drėgmės, problemos pasimato gana greitai. Todėl šiandien vis dažniau ieškoma augalų, kurie būtų ne tik dekoratyvūs, bet ir mažiau lepus.
Kadagiai – vienas patikimiausių pasirinkimų
Jei ieškote augalo, kuris būtų ištvermingas, nereikalautų daug priežiūros ir tiktų lietuviškam klimatui, kadagiai yra vienas pirmųjų variantų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Jie gerai pakenčia šalčius, ne taip jautriai reaguoja į trumpesnius sausros laikotarpius ir dažnai išlieka dekoratyvūs ištisus metus.
Dar vienas didelis kadagių privalumas – jų formų įvairovė. Galima rinktis siaurus, aukštesnius variantus gyvatvorei ar vertikaliems akcentams, o galima sodinti ir žemaūges, besidriekiančias formas šlaitams, pakraščiams ar apatiniam želdyno sluoksniui. Tai augalas, kuris gali atrodyti ir labai tvarkingai, ir natūraliau, priklausomai nuo to, kokio vaizdo norisi sklype.
Buksmedis – tvarkingam, klasikiniam vaizdui
Buksmedis daugeliui asocijuojasi su tvarkingomis, dailiai formuojamomis gyvatvorėmis ir klasikiniu sodo vaizdu. Jis puikiai tinka tiems, kurie mėgsta aiškias linijas, kompaktiškus apvadus ir nori augalo, kurį galima lengvai formuoti.
Lietuvoje buksmedis dažniausiai geriausiai pasiteisina apsaugotesnėse vietose, ypač ten, kur nėra stiprių vėjų ir dirva neužmirksta. Tiesa, jis labiau tinka žemesnėms, tvarkingoms gyvatvorėms ar dekoratyviniams kraštams, o ne aukštai žaliai sienai. Jei vieta parinkta tinkamai, buksmedis ilgai išlaiko tankumą ir atrodo labai tvarkingai.
Raugerškis – tiems, kas nori ne tik žalumos, bet ir spalvos
Jei tujos atrodo per nuobodžios ir norisi ryškesnio vaizdo, labai geras pasirinkimas gali būti raugerškis. Jis vertinamas ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl spalvų – galima rasti veislių su bordo, purpuriniais, gelsvais ar ryškiai žaliais lapais. Todėl toks augalas sode tampa ne tik gyvatvore, bet ir akcentu.
Raugerškis gerai pakenčia sausesnį orą, nereikalauja itin daug priežiūros ir gali būti naudojamas tiek laisvesnėms, tiek tankesnėms gyvatvorėms. Be to, jo dygliuotos šakos kai kam yra papildomas privalumas, jei norisi ne tik dekoratyvumo, bet ir šiek tiek daugiau „apsaugos“ palei sklypo ribą.
Ką verta įvertinti prieš renkantis
Renkantis, kuo pakeisti tujas, svarbiausia ne mada, o jūsų sklypo sąlygos. Vienur svarbiausia apsauga nuo vėjo, kitur – saulėta vieta, dar kitur – prastesnė dirva ar mažesnis noras nuolat prižiūrėti augalus. Todėl prieš sodinant verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip augalas atrodys pirmus dvejus metus, bet ir kaip jis elgsis po penkerių ar dešimties.
Būtent čia dažniausiai ir laimi atsparesni augalai. Jei jie geriau prisitaikę prie vietos, rečiau serga, mažiau reikalauja laistymo ir gražiai atrodo ilgiau, ilgainiui jie tampa daug patogesniu pasirinkimu nei lepūs, nors iš pradžių ir labai populiarūs variantai.
Ar tai reiškia, kad tujų sodinti jau neverta?
Ne, tai tikrai nereiškia, kad tujos staiga tapo blogu augalu. Tinkamai parinktoje vietoje ir gerai prižiūrimos jos vis dar gali atrodyti puikiai. Tačiau jos jau nebėra tas universalus sprendimas, kuris tinka visur ir visiems. Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kad yra ir kitų variantų, kurie kai kuriais atvejais pasiteisina net geriau.
Todėl jei planuojate naują gyvatvorę ar norite atnaujinti želdinius kieme, verta pasižiūrėti plačiau. Kadagiai, buksmedžiai ir raugerškiai šiandien dažnai pasirenkami ne todėl, kad tujos „nebemadingos“, o todėl, kad jie daugeliui sklypų tiesiog praktiškesni ir atsparesni.
Pliusus surašėt, o minusai? Štai: kadagiai linkę sirgti grybinėmis ligomis, kurių įveikti dažniausiai nepavyksta. Buksmedžiai žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje dažnai nudega nuo saulės, o jei įsisuka neseniai Lietuvoje atsiradęs buksmedinis ugniukas, sunaikina krūmus per kelias dienas. Raugerškius kas porą metų reikia atjauninti ir paformuoti, bet pjaustyti kietą medieną iš krūmo vidurio – kruvinas darbas tiesiogine prasme.