Baklažanai daugeliui atrodo kaip įdomi ir vertinga daržo kultūra, tačiau jų auginimas dažnai tampa tikru iššūkiu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas daroma teisingai: daigai pasodinti, laistomi, patręšti, o augalai atrodo visai neblogai. Tačiau vėliau paaiškėja, kad vaisių mažai, jie auga lėtai arba derlius apskritai nuvilia. Taip nutinka todėl, kad baklažanai yra jautrūs ir labai greitai reaguoja į net ir nedideles priežiūros klaidas.
Didžiausia problema ta, kad dalis klaidų ilgą laiką lieka nepastebėtos. Augalas gali net ir puikiai žydėti, tačiau vis tiek neduoti tokio derliaus, kokio tikėjotės. Būtent todėl verta žinoti penkias pagrindines baklažanų auginimo klaidas, kurios gali sunaikinti visą sezono derlių, nors daugelis jas daro net to nesuprasdami.
1. Per ankstyvas sodinimas į neįšilusią dirvą
Viena dažniausių ir rimčiausių klaidų – baklažanų sodinimas tada, kai dirva dar per šalta. Šie augalai labai mėgsta šilumą, todėl net ir trumpalaikis atvėsimas jiems sukelia stiprų stresą. Jei žemė neįšilusi, šaknys dirba lėtai, augalas beveik neauga ir ilgai negali atsigauti.
Daugelis daržininkų skuba sodinti vos tik atšilus orams, tačiau baklažanams neužtenka vien kelių šiltų dienų. Jiems reikia stabilios šilumos ir saugios aplinkos. Jei šio momento nepaisoma, augalas praranda labai svarbų startą, o vėliau tai atsispindi ir derliuje.
2. Neteisingas laistymas
Baklažanai mėgsta drėgmę, bet nepakelia nei sausros, nei užmirkimo. Viena dažna klaida – laistyti juos labai dažnai, bet po nedaug. Toks laistymas sudrėkina tik viršutinį dirvos sluoksnį, o šaknys lieka silpnos ir negali pasiekti gilesnės drėgmės. Kita klaida – perlaistyti taip, kad dirva nuolat būtų šlapia.
Abiem atvejais augalas patiria stresą. Per sausa žemė stabdo augimą ir gali lemti žiedų nubyrėjimą, o per šlapia dirva kenkia šaknims ir sudaro palankias sąlygas ligoms. Baklažanus reikia laistyti saikingai, bet pakankamai, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius.
3. Per daug azoto
Dar viena labai dažna klaida – netinkamas tręšimas. Dalis daržininkų nori kuo stipresnių ir vešlesnių augalų, todėl renkasi daug azoto turinčias trąšas. Iš pradžių atrodo, kad viskas puiku: baklažanai auga sparčiai, lapai dideli, stiebai tvirti. Tačiau vėliau paaiškėja, kad vaisių beveik nėra.
Taip nutinka todėl, kad augalas visas jėgas nukreipia į lapus ir ūglius, o ne į derlių. Baklažanams svarbu ne vien azotas, bet ir fosforas bei kalis, ypač tada, kai jie pradeda žydėti ir megzti vaisius. Jei šio balanso nėra, derlius gali būti labai menkas.
4. Per tankus sodinimas
Iš pradžių gali atrodyti, kad susodinus baklažanus tankiau pavyks užauginti daugiau. Tačiau realybėje tai dažnai tampa rimta problema. Kai augalai auga per arti vienas kito, jiems ima trūkti šviesos, oro ir vietos. Jie pradeda konkuruoti dėl vandens bei maistinių medžiagų, o jų augimas silpnėja.
Per tankiai pasodinti baklažanai taip pat dažniau serga, nes drėgmė tarp lapų užsilaiko ilgiau. Tokios sąlygos labai palankios grybinėms ligoms ir bendram augalo silpnėjimui. Dėl to derlius dažnai būna mažesnis, nei būtų augalus susodinus rečiau, bet tinkamai.
5. Per vėlai skinami vaisiai
Ne visi žino, kad baklažanus labai svarbu skinti laiku. Jei vaisiai paliekami ant augalo per ilgai, jie praranda geriausias skonio savybes, gali tapti kietesni, o pats augalas pradeda lėčiau formuoti naujus vaisius. Kitaip tariant, pernokę baklažanai stabdo tolesnį derėjimą.
Reguliarus vaisių skynimas skatina augalą megzti naujus baklažanus. Todėl jei lauksite per ilgai tikėdamiesi dar didesnio vaisiaus, galite prarasti dalį viso būsimo derliaus. Būtent čia daugelis daržininkų padaro klaidą, kurios iš pradžių net nepastebi.
Kaip išvengti šių klaidų ir džiaugtis stipriu derliumi
Baklažanai tikrai gali derėti gausiai, jei nuo pat pradžių atsižvelgsite į jų poreikius. Jiems reikia šilumos, tinkamo atstumo tarp augalų, subalansuoto tręšimo, teisingo laistymo ir laiku nuskintų vaisių. Dažniausiai derlius žlunga ne dėl vienos katastrofiškos priežasties, o dėl kelių smulkių klaidų, kurios susideda į vieną didelę problemą.
