Brent naftos kaina balandžio 17 dieną smuko žemiau 90 JAV dolerių už barelį po to, kai rinkos sureagavo į žinias apie atsivėrusį Hormūzo sąsiaurį ir sumažėjusią tiesioginę tiekimo krizės baimę. Dar kovą Brent buvo priartėjusi beveik prie 120 dolerių, todėl dabartinis kritimas yra ryškus, nors kaina vis dar išlieka gerokai aukštesnė nei prieš paskutinį geopolitinį šoką.
Reuters taip pat cituoja „Goldman Sachs“, kuri 2026 metų Brent vidurkio prognozę paliko ties 83 doleriais už barelį, darant prielaidą, kad tiekimas per Hormūzą iki gegužės vidurio normalizuosis.
Vairuotojams tai svarbu dėl vienos paprastos priežasties: mažmeninės degalų kainos paprastai seka paskui naftos ir didmeninių produktų kainas, nors ne akimirksniu. JAV Energetikos informacijos administracija nurodo, kad mažmenines benzino kainas daugiausia lemia žaliavinės naftos kaina ir pasiūla rinkoje, o degalų kainos apskritai linkusios judėti ta pačia kryptimi kaip ir nafta.
Kitaip tariant, kritimas žaliavos rinkoje yra būtina sąlyga pigesniems degalams, bet pats savaime dar negarantuoja, kad degalinės kainas sumažins tą pačią dieną.
Kada pigesnę naftą pajus Lietuvos degalinės
Pirmieji signalai Lietuvoje jau matomi. Lietuvos energetikos agentūra balandžio 16 dieną skelbė, kad vidutinė dyzelino kaina degalinėse per parą sumažėjo nuo 2,168 iki 2,115 Eur už litrą, o benzino vidurkis smuko nuo 1,755 iki 1,742 Eur už litrą. Tą pačią dieną LEA nurodė, kad ir didmeninė benzino bei dyzelino kaina mažėjo, o tai reiškia, kad kritimas jau persiduoda iš didmenos į mažmeninę rinką.
Tai svarbus ženklas, nes būtent didmeninė grandis dažniausiai yra pirmasis etapas prieš kainų korekciją degalinėse.
Vis dėlto masiškesnio atpigimo dažniausiai tenka palaukti. Europos Komisija pažymi, kad valstybių narių vartotojų kainos į savaitinį biuletenį pateikiamos trečiadieniais, o naujausi duomenys paskelbiami ketvirtadieniais, todėl oficialus bendras vaizdas visada kiek atsilieka nuo rinkos pulsavimo. Be to, Banque de France analizė rodo, kad degalinių kainos vidutiniškai lieka nepakitusios apie penkias dienas, daugiau nei pusė sąnaudų pokyčio paprastai persiduoda per savaitę, o beveik visas efektas pasimato maždaug per 11 darbo dienų, o pilnas perdavimas gali užtrukti apie 20 darbo dienų.
Pagal šią logiką, jei Brent laikysis žemiau 90 dolerių ne vieną prekybos sesiją, ryškesnio poveikio Lietuvoje būtų galima tikėtis per artimiausias kelias dienas ar 1–2 savaites, o ne per vieną naktį. Tai yra išvada, paremta oficialiais kainų perdavimo dėsningumais, o ne fiksuotu Lietuvos terminu.
Kodėl degalai gali pigti lėčiau, nei krenta nafta
Pagrindinė priežastis, kodėl kolonėlėse kainos nejuda taip greitai kaip biržoje, yra pati degalų kainos sandara. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvoje 2026 metais benzino akcizas siekia 562 eurus už 1 000 litrų, o dyzelino – 553,6 euro už 1 000 litrų. Be to, prie galutinės kainos prisideda PVM, logistika, perdirbimo, saugojimo, transporto ir prekybinės maržos kaštai.
Tai reiškia, kad net ir smarkiau smunkant naftai, vartotojas degalinėje mato tik dalį to kritimo, nes mokesčių ir kitų fiksuotesnių komponentų dalis išlieka. Panašią logiką akcentuoja ir Banque de France, pabrėždama, kad didelę degalų kainos dalį sudaro mokesčiai, o kasdien labiausiai svyruoja tik priešmokestinė dalis.
Yra ir dar viena Lietuvai svarbi aplinkybė: dyzelino kainą šiuo metu veikia ne tik nafta, bet ir politiniai sprendimai. Seimas balandžio 16 dieną patvirtino laikiną dyzelino akcizo fiksuotosios dalies mažinimą iki birželio 15 dienos, o Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai galėtų sumažinti galutinę kainą vartotojui maždaug 6 centais už litrą su PVM.
Tad atsakymas į klausimą, kada degalai atpigs Lietuvoje, šiandien yra gana aiškus: dalį efekto vairuotojai jau pradėjo matyti, ypač dyzelino segmente, o jeigu naftos kritimas išsilaikys ir neatsinaujins geopolitinė įtampa, didesnis atpigimas realiausiai turėtų ryškėti per artimiausią savaitę ar dvi. Vis dėlto jis nebūtinai bus toks pats didelis, kaip atrodo stebint vien naftos barelio kainą.
