Kartu su pavasariu pasklinda ir laukuose deginamos pernykštės žolės, šiaudų, šiukšlių dūmai. Nepaisant didelio pavojaus gaisrui kilti, niokojamos gamtos, vis dar atsiranda deginančių žolę.
Padegėjų neatgraso nei skiriamos baudos, nei tai, kad kartu su sena žole sudega ir viskas, kas tame plote gyva: nuo dirvoje esančių augalų ir jų sėklų, vabzdžių iki paukščių, perinčių laukuose, besislepiančių žolėje kiškių jauniklių, ežių, varlių ir kitų smulkių gyvūnų.
„Tai iš esmės yra ėjimas prieš gamtą. Keliamas pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei, teršiamas oras. Žala gamtai ir žmonėms – milžiniška, o naudos – jokios“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Žolės deginimas neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis nuo degančios žolės ugniai persimetus į miškus, durpynus, gyvenamas vietoves, sodybas.
Kaip tinkamai tvarkyti pernykštę žolę
Žolės deginimas yra draudžiamas būdas aplinkai tvarkyti. Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, tam, kad sutvarkyti pernykštę žolę, reikėtų ją kompostuoti. Patariama įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines ir ten žolę leisti žolei supūti pačiai.
Taip pat biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai, kurių pridavimo punktus galima rasti stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse.
Tinkamai tvarkant pernykščią žolę išvengiama oro taršos, kenkiančios žmonių sveikatai, saugoma augmenija ir gyvūnai, išlaikomas dirvos derlingumas (vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais).
Žiaurūs padariniai: gyvūnai sudega gyvi
Žolė deginama sausa su joje esančiomis sausomis medžio šakomis, šiaudais, deginamos ir ražienos, sudžiūvę lapai, šienas. Pučiant nors ir nestipriam vėjui, ugnis žaibiškai plinta, apima ištisus hektarus atviro ploto, tampa nevaldoma. Ugnis iš laukų ir pamiškių gali per kelias minutes persimesti į patį mišką, gyvenvietes, sodybas.
„Gyvūnai, esantys žolėje neturi jokių galimybių pabėgti ir sudega gyvi. Tai tiesiog milžiniška žala gyvajai gamtai. Ugnis nesirenka, sudega viskas, kas gyva, lieka didžiuliai išdegę plotai. Padegėjams taikomos baudos už administracinius pažeidimus nėra tokios didelės, kad atgrasytų nuo noro deginti žolę, o laukuose esantys smulkūs gyvūnai – ežiai, pelės, kiškiai, pievų paukščiai padegėjams rūpi mažiausiai“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos duomenimis žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimas sudaro apie 4,6 proc. visų gaisrų priežasčių Lietuvoje. 2026 m. pradžioje jau užfiksuota 115 gaisrų atvirosiose teritorijose, išdegė daugiau kaip 39 hektarai. Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – 64 atvejai, kur išdegė apie 32 hektarus.
Už žolės deginimą skiriamos baudos siekia iki kelių tūkstančių eurų
Vilniaus rajono priešgaisrinė tarnyba skelbia, kad už žolės deginimą ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus taikomos tokios baudos:
- nuo 30 iki 300 eurų už sausos žolės deginimą;
- nuo 30 iki 170 eurų už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą;
- nuo 560 iki 2300 eurų už miško naikinimą ar gaisro sukėlimą;
- papildomai gali būti taikomas žalos atlyginimas aplinkai (nuo 100 eurų ir daugiau).
Jeigu gaisras išplinta į mišką, bendra atsakomybė gali viršyti 2000 eurų.
„Galima tik įsivaizduoti, kokia milžiniška grėsmė kyla, kai padegami sausi plotai šalia miško, durpynų ir gaisras išplinta į šias teritorijas. Padariniai tiesiog neišmatuojami. Iš vienos pusės kalbame apie būtinybę tausoti gamtą, saugoti retas ir nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, iš kitos pusės – vis dar atsiranda žmonių, kurie degina žolę. Įsivaizduokite kiek metų reikia, kad atsistatytų sudegę pievų, miško paklotės plotai. Skiriama bauda už pažeidimą nekompensuoja nei mažos dalies gamtai padarytos žalos“ – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.
Pamatę deginamą žolę nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
