Parkavimo aikštelėje užtenka kelių sekundžių neatidumo, kad kitas automobilis būtų įbrėžtas ar lengvai įlenktas. Tokiose situacijose daug kam kyla pagunda numoti ranka, ypač jei žala atrodo menka. Tačiau Lietuvoje svarbiausia ne tai, ar apgadinimas „atrodo smulkus“, o tai, kaip po jo pasielgiate. Jei eismo įvykyje nėra sužeistųjų, vairuotojai sutaria dėl aplinkybių, žala padaryta tik transporto priemonėms ir nėra įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, policijos kviesti nereikia — pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat galima naudoti oficialią elektroninę sistemą DRAUDIMOIVYKIAI.LT.
Didžiausia klaida prasideda tada, kai apgadinto automobilio vairuotojo šalia nėra. Būtent čia daug žmonių pasimeta: vieni tiesiog išvažiuoja, kiti palieka telefono numerį po valytuvu ir mano, kad to pakanka. Praktikoje to gali nepakakti, nes Lietuvoje labai svarbu parodyti, kad nebandėte pasišalinti iš įvykio vietos ir realiai ėmėtės veiksmų situacijai įforminti. Draudimo ekspertai Lietuvoje aiškiai įspėja, kad neverta pačiam spręsti, jog apgadinimas per menkas, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo — tokioje situacijoje galima sulaukti kaltinimų pasitraukus iš įvykio vietos.
Ką daryti Lietuvoje, jei aikštelėje apgadinote kitą automobilį
Jei kito vairuotojo yra vietoje ir abu sutariate, kas įvyko, paprasčiausias kelias yra iš karto pildyti eismo įvykio deklaraciją. Lietuvos policija primena, kad smulkių eismo įvykių atveju būtent taip ir reikia elgtis, o ne kviesti pareigūnus be reikalo. Tam galima naudoti ir elektroninę deklaravimo sistemą, kuri duomenis perduoda draudikams.
Jei apgadinto automobilio savininko nėra, svarbiausia ne tiesiog „šiek tiek palaukti“, o imtis realių veiksmų. Lietuvos draudimo rinkos atstovai rekomenduoja, kad kai nepavyksta nustatyti ar surasti automobilio savininko, verta kviesti pareigūnus, o ne savarankiškai nuspręsti, kad nieko baisaus nenutiko. Policijai apie įvykį galima pranešti ir per oficialų Lietuvos policijos „Pranešimo apie įvykį“ kanalą.
Kodėl vien raštelio po valytuvu neužtenka
Daug kam atrodo, kad paliktas telefono numeris yra sąžiningas kompromisas. Tačiau teisiškai saugiausia tai nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 metų byloje aiškiai pabrėžė, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, nepranešus žalą patyrusiam asmeniui ar policijai, buvo vertinamas kaip sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kitaip tariant, vien „palikau kontaktą ir išvažiavau“ gali neapsaugoti, jei vėliau kils ginčas, ar tikrai padarėte viską, ką privalėjote.
Būtent todėl Lietuvos sąlygomis daug saugiau remtis ne improvizacija, o aiškia tvarka: jei abi pusės yra vietoje ir sutaria, pildoma deklaracija; jei kitos pusės nėra ir jos nepavyksta surasti, reikia pranešti policijai. Toks kelias apsaugo ne tik nuo nemalonumų su kita puse, bet ir nuo problemų su draudiku. Policija pati pabrėžia, kad deklaracija tinkama tik tada, kai yra aiškios aplinkybės ir abi pusės gali sutarti dėl kaltės.
Svarbiausia taisyklė, kurią verta prisiminti
Lietuvoje po smulkaus susidūrimo aikštelėje nereikia spėlioti, ar žala pakankamai didelė, kad „skaitytųsi“. Svarbiausia yra neužmerkti akių ir nepasišalinti. Jei kitas vairuotojas yra — pildykite deklaraciją. Jei jo nėra — neapsiribokite rašteliu, o praneškite apie įvykį oficialiai. Būtent toks elgesys labiausiai apsaugo nuo rimtų teisinių ir finansinių pasekmių.
