Alyvos daugeliui yra vienas ryškiausių pavasario simbolių. Vos tik jos pražysta, sodas prisipildo ne tik spalvų, bet ir stipraus, atpažįstamo kvapo. Tačiau ne vienas sodininkas yra susidūręs su situacija, kai alyvos auga stipriai, leidžia daug lapų, atrodo gyvybingos, bet žiedų vis tiek labai mažai arba jų beveik nėra. Toks vaizdas dažnai glumina, nes atrodo, kad augalui nieko netrūksta. Vis dėlto alyvų žydėjimas priklauso ne vien nuo bendros išvaizdos. Labai dažnai viską nulemia kelios priežiūros klaidos, kurios kartojamos metų metus.
Jei alyvos nežydi taip, kaip tikėjotės, verta ne kaltinti orą ar veislę, o pirmiausia peržvelgti pagrindinius priežiūros įpročius. Būtent jie dažniausiai ir tampa tikrąja problema.
Per mažai saulės
Viena dažniausių priežasčių, kodėl alyvos žydi menkai, yra netinkama vieta. Alyvos labai mėgsta saulę, todėl jei krūmas auga pavėsyje, prie tankių medžių, aukštos tvoros ar pastato, žiedų gali būti daug mažiau. Tokiu atveju augalas dažnai visą energiją skiria lapams ir ūgliams, o ne žiedinių pumpurų formavimui.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad alyva auga puikiai, nes lapija vešli ir žalia. Tačiau vien žaluma dar nereiškia, kad vieta tinkama žydėjimui. Jei augalui trūksta šviesos, pavasarinis grožis dažnai būna gerokai kuklesnis, nei galėtų būti.
Netinkamas genėjimo laikas
Dar viena labai dažna klaida – netinkamu metu atliekamas genėjimas. Daugelis alyvas karpo tada, kai tam atsiranda laiko, tačiau būtent čia galima labai lengvai padaryti didelę žalą būsimam žydėjimui. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja gana anksti, todėl jei krūmas genimas per vėlai vasarą, rudenį ar pavasarį prieš žydėjimą, kartu su šakomis dažnai pašalinami ir būsimi žiedai.
Alyvas geriausia genėti iškart po žydėjimo. Tada galima sutvarkyti krūmą, pašalinti nužydėjusius žiedynus, senesnes ar netinkamai augančias šakas ir tuo pačiu nepakenkti kitų metų rezultatui. Netinkamas genėjimo laikas yra viena iš tų klaidų, kuri dažnai pastebima tik tada, kai pavasarį žiedų pasirodo daug mažiau.
Per daug azoto
Alyvoms reikia maistinių medžiagų, tačiau jų perteklius gali tapti problema. Ypač dažnai nukenčiama nuo per didelio azoto kiekio. Kai krūmas per daug tręšiamas azotinėmis trąšomis, jis pradeda vešliai auginti lapus ir naujus ūglius, tačiau žydėjimas nuo to nepagerėja. Kartais net priešingai – kuo daugiau žalumos, tuo mažiau žiedų.
Tai viena dažniausių klaidų tarp tų, kurie nori greito ir ryškaus augimo. Iš tiesų alyvai svarbu ne vien augti, bet ir subalansuotai kaupti jėgas žiedams. Todėl per didelis azoto kiekis dažnai duoda gražų, bet ne tokį žydintį krūmą, kokio tikimasi.
Per tankus ir pasenęs krūmas
Jei alyva daug metų nebuvo tinkamai tvarkoma, jos vidus gali tapti labai tankus. Tokiu atveju į krūmo vidų prasčiau patenka saulė ir oras, o tai neigiamai veikia ne tik augalo sveikatą, bet ir žydėjimą. Senos, silpnai derančios šakos užima vietą, tačiau duoda vis mažiau naudos.
Tokiais atvejais alyvai labai padeda atjauninimas. Pašalinus dalį senų stiebų, krūmas gali atsinaujinti, o naujesnės šakos ilgainiui dažnai žydi gausiau.
„Netinkama” kantrybė
Kartais alyva nežydi todėl, kad jai dar reikia laiko. Jaunesni krūmai arba neseniai persodintos alyvos gali kurį laiką daugiau jėgų skirti įsitvirtinimui, o ne žiedams. Tačiau yra ir kita problema – kai sodininkai per ilgai laukia žydėjimo iš augalo, kuris auga netinkamoje vietoje arba nuolat yra prižiūrimas neteisingai. Tokiu atveju vien kantrybė situacijos neišspręs.
Svarbu suprasti skirtumą tarp natūraliai jauno augalo ir tokio, kuris ilgą laiką negauna tinkamų sąlygų. Jei alyva metai iš metų nežydi gausiai, dažniausiai tam yra aiški priežastis, o ne tiesiog „toks krūmas“.
Kas iš tiesų lemia gausų alyvų žydėjimą
Norint, kad alyvos skęstų žieduose, svarbu pasirūpinti keliais pagrindiniais dalykais. Saulėta vieta, tinkamas genėjimo laikas, saikingas tręšimas, atjaunintas krūmas ir realistiškas požiūris į augalo amžių bei būklę – būtent tai dažniausiai nulemia rezultatą. Alyvos nežydi ne be priežasties. Dažniausiai jos tiesiog aiškiai parodo, kad kažkas jų priežiūroje nėra taip, kaip turėtų būti.
Gera žinia ta, kad daugumą šių klaidų galima ištaisyti. O kartais pakanka vos kelių pokyčių, kad po metų ar dviejų tas pats krūmas atrodytų visiškai kitaip.
