Kavamedį namuose užsiauginti galima, bet ne iš tų pupelių, kurias beriame į kavos aparatą. Didžiausia klaida – sodinti skrudintą kavą ir laukti daigų. Sudygsta tik žalios, neskrudintos kavos pupelės, o pats augalas labiau džiugina egzotika, blizgiais lapais ir kvapniais žiedais nei gausiu derliumi.
1 žingsnis: rinkitės ne kavą gėrimui, o gyvą sėklą
Jeigu norite auginti kavamedį nuo pupelės, pirmiausia reikia tinkamos sėklos. Įprastos skrudintos pupelės iš parduotuvės netinka – karštis sunaikina jų daigumą. Reikia ieškoti žalių, neskrudintų arabikos pupelių arba kavamedžio sėklų.
Geriausia rinktis kuo šviežesnes pupeles, nes laikui bėgant jų daigumas mažėja. Prieš sodinimą jas verta pamirkyti šiltame, bet ne karštame vandenyje maždaug parą. Vanduo padeda suminkštinti kietesnį apvalkalą ir padidina tikimybę, kad sėkla greičiau pabus.
Svarbu suprasti lūkestį: kavamedis namuose nėra būdas apsirūpinti kava metams. Tai kambarinis augalas, kuris po kelerių metų gali pražysti ir užmegzti kelias uogas, bet derlius bus simbolinis. Jo vertė – pats procesas.
2 žingsnis: sodinkite į rūgštesnę žemę, o ne bet kokį universalų substratą
Kavai netinka sunki, užmirkstanti žemė. Ji mėgsta purų, laidų, silpnai rūgštų substratą. Galima naudoti azalijoms ar kitiems rūgštesnę žemę mėgstantiems augalams skirtą mišinį. Jei substratą maišote patys, svarbu, kad jis būtų purus, su drenažu ir nelaikytų vandens kaip molis.
Vazonas pradžiai neturi būti didelis. Užtenka nedidelio indo su skylutėmis dugne. Drenažas būtinas, nes kavamedžio šaknys nemėgsta stovėti vandenyje. Pupelė sodinama negiliai – maždaug 1–1,5 cm gylyje. Pasodinus žemė sudrėkinama kambario temperatūros vandeniu.
Kad sėkla sudygtų, jai reikia šilumos. Vazoną galima pridengti plėvele ar stiklainiu, kad susidarytų drėgnesnė aplinka. Tačiau pridengimas neturi tapti pelėsio inkubatoriumi – kasdien verta trumpai pravėdinti.
Daigų gali tekti laukti kelias savaites. Kava nėra ridikėlis, kuris išlenda po kelių dienų. Kantrybė čia yra pirmoji tikra priežiūros taisyklė.
3 žingsnis: daigui duokite šviesos, bet ne kaitrios saulės
Kai pasirodo daigas ir išauga pirmieji tikrieji lapeliai, pridengimą reikia nuimti. Tuomet prasideda etapas, kuriame kavamedžiai dažniausiai nukenčia nuo dviejų kraštutinumų: per tamsios vietos arba tiesioginės kaitrios saulės.
Geriausia vieta – šviesi palangė su išsklaidyta šviesa. Rytinis ar vakarinis langas dažnai tinka geriau nei pietinis, kur vasarą lapai gali nudegti. Jei lapai pradeda ruduoti pakraščiuose, verta patikrinti, ar augalas negauna per daug tiesioginės saulės, ar nestovi prie radiatoriaus, ar nėra laistomas per kietu vandeniu.
Laistyti reikia tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis. Žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Perlaistymas kavamedžiui pavojingesnis nei trumpas pradžiūvimas. Vanduo turėtų būti nusistovėjęs, kambario temperatūros.
Kavamedis taip pat nemėgsta skersvėjų. Žiemą tai ypač svarbu: jei augalas stovi prie lango, kurį dažnai atidarote vėdinimui, lapai gali pradėti kristi vien dėl staigių temperatūros pokyčių.
4 žingsnis: maitinkite saikingai ir formuokite, kai augalas sustiprės
Pirmaisiais mėnesiais kavamedžio nereikia skubiai tręšti. Kai augalas įsitvirtina ir pradeda augti aktyviau, galima naudoti trąšas, tinkamas rūgštesnę terpę mėgstantiems augalams. Tinka azalijoms, citrusams ar panašiems augalams skirtos trąšos, tik geriau pradėti nuo silpnesnės koncentracijos.
Aktyviausiai kavamedis auga nuo pavasario iki rudens. Tuo metu tręšti galima maždaug kas kelias savaites, bet neperdozuojant. Žiemą augalas natūraliai sulėtėja, todėl trąšų paprastai reikia mažiau arba jų visai atsisakoma.
Jeigu norite, kad kavamedis būtų ne vienas ilgas stiebas, o gražesnis krūmelis, vėliau galima nugnybti viršūnę. Tai skatina šakojimąsi. Vis dėlto nereikia skubėti formuoti labai jauno, silpno augalo. Pirmiausia jis turi sustiprėti.
Jauni kavamedžiai persodinami dažniau, nes jų šaknys plečiasi greičiau. Suaugusiam augalui pakanka persodinimo kas kelerius metus arba tada, kai akivaizdžiai matyti, kad vazonas tapo per ankštas.
5 žingsnis: žiedų ir kavos uogų teks palaukti
Kavamedis nežydi pirmaisiais metais. Dažniausiai pirmųjų žiedų galima tikėtis tik po kelerių metų, kai augalas pakankamai subręsta. Žiedai balti, kvapnūs, dažnai lyginami su jazminų aromatu. Tai turbūt gražiausia kavamedžio auginimo namuose dalis.
Jeigu sąlygos geros, po žydėjimo gali užsimegzti uogos. Jos noksta ilgai – kelis mėnesius, kol iš žalių tampa raudonos. Kiekvienoje uogoje paprastai slepiasi kavos pupelės, tačiau namų sąlygomis derlius būna mažas. Iš vieno kambarinio medelio tikėtis rytinės kavos kasdien tikrai neverta.
Jei uogos sunoksta, jas galima nuskinti, pašalinti minkštimą, pupeles išdžiovinti ir paskrudinti. Tai labiau eksperimentas nei realus kavos gamybos būdas, bet būtent dėl to jis ir įdomus.
Kavamedis namuose – augalas kantriems žmonėms. Jam reikia šviesos, šilumos, pastovios drėgmės, rūgštesnio substrato ir apsaugos nuo skersvėjų. Tačiau jei pradžioje pasirinksite tinkamas žalias pupeles ir neperliesite daigų, ant palangės gali užaugti ne tik dekoratyvus medis, bet ir mažas asmeninis kavos projektas.
