Motinos dieną socialiniai tinklai prisipildo gėlių, nuotraukų, jautrių padėkų ir ilgų meilės prisipažinimų. Tačiau ne visiems ši diena yra šviesi. Kai kuriems ji primena netektį, sudėtingą santykį ar tuštumą, kurios nepakeičia nė vienas gražus įrašas. Būtent apie šiuos žmones priminė fotografė Greta Kuliušaitė, pasidalijusi kitokiu Motinos dienos palinkėjimu.
Ne visiems Motinos diena yra lengva
Gegužės pradžioje daugelis skuba sveikinti savo mamas – skambina, perka gėles, dalijasi bendromis nuotraukomis ir rašo viešus sveikinimus. Tai graži tradicija, tačiau šalia jos egzistuoja ir kita, daug tylesnė šios dienos pusė.
Yra žmonių, kurie mamos jau nebeturi. Yra tų, kurie neteko savo vaikų. Yra ir tokių, kurių santykis su mama niekada nebuvo toks, kokio jie būtų norėję. Jiems Motinos diena gali tapti ne švente, o sunkiu priminimu apie tai, ko trūksta, kas skauda arba kas niekada nebuvo pasakyta.
Apie tai socialiniuose tinkluose prabilo fotografė Greta Kuliušaitė. Jos žinutė išsiskyrė iš įprastų sveikinimų, nes buvo skirta ne tik mamoms, bet ir tiems, kuriems ši diena kelia visai kitokius jausmus.
Ji rašė, kad šią dieną didžiausią apkabinimą norisi siųsti visiems, kurie nebeturi mamų ar savo vaikų, taip pat tiems, kurių santykiai nėra tokie, apie kokius svajojo. Tai paprasti žodžiai, bet jie pataiko ten, kur dažnai viešoje šventės nuotaikoje lieka tyla.
„Instagramo“ sveikinimai ne visada rodo tikrą ryšį
Vienas svarbiausių šios žinutės akcentų – raginimas nelyginti savęs su tuo, ką matome socialiniuose tinkluose. Motinos dieną „Instagram“ ir „Facebook“ gali atrodyti kaip viena ilga idealių šeimų galerija: gražios puokštės, apkabinimai, laimingos šypsenos, žodžiai apie amžiną meilę ir dėkingumą.
Tačiau Greta priminė, kad ne viskas, kas matoma socialiniuose tinkluose, yra visa tiesa. Tikras ryšys gimsta ne vien rožių puokštėje kartą per metus, o kasdienybėje – pokalbiuose, rūpestyje, pastangose, atleidime, buvime šalia ir gebėjime vienam kitą matyti ne tik per šventes.
Ši mintis svarbi todėl, kad vieši sveikinimai kartais sukuria papildomą spaudimą. Žmogus, kuris neteko mamos, gali jaustis dar vienišesnis. Tas, kurio santykiai su mama sudėtingi, gali imti kaltinti save, kad jo realybė neprimena kitų gražių nuotraukų. O tas, kuris pats patyrė netektį ar skausmingą motinystės istoriją, šią dieną gali tiesiog norėti tylos.
Todėl toks palinkėjimas tampa ne šventės sugadinimu, o jos praplėtimu. Jis primena, kad Motinos dieną galima kalbėti ne tik apie idealų ryšį, bet ir apie ilgesį, trūkumą, netektį, neišsipildymą ir bandymą gyventi toliau.
View this post on Instagram
Palinkėjimas, kurio šią dieną reikia ne vien mamoms
Greta Kuliušaitė taip pat pasidalijo, kodėl jai norėjosi apie tai parašyti. Ji prisiminė žmogų, kuris kadaise jai parašė, kad Motinos diena tapo baisiausia diena atsidaryti telefoną po to, kai iškeliavo jo mama. Socialinių tinklų srautas, pilnas laimės ir meilės įrašų, tokiu metu gali ne guosti, o dar labiau durti.
Ir nors, kaip ji pati pastebėjo, žmonės nėra atsakingi už visas kitų reakcijas į savo laimę ar skausmą, šią dieną verta pagalvoti ir apie tuos, kurių dažnai nepastebime. Viešas sveikinimas mamai nepraranda vertės, jei jame mažiau demonstratyvumo ir daugiau jautrumo.
Kartais gražiausias Motinos dienos gestas yra ne ilga vieša poema, o tylus skambutis, apkabinimas, žinutė arba mintis apie tuos, kuriems ši diena nėra paprasta.
Šis sveikinimas palietė būtent todėl, kad jame nebuvo saldaus šventinio šablono. Jis priminė, jog meilė ir ryšys gali egzistuoti įvairiai: su mama šalia, su mama atmintyje, su neišsipildžiusiu ilgesiu, per vidinį dialogą, per pastangas atkurti santykį arba per gebėjimą susitelkti į tai, kas dar liko.
Motinos diena gali būti šventė. Bet ji gali būti ir skaudus sekmadienis. Todėl kitoks palinkėjimas šią dieną skamba ypač reikalingai: nelyginti savo gyvenimo su kitų nuotraukomis, saugoti tai, ką turime, ir rasti jėgų kurti ryšį ten, kur jis dar įmanomas.
