Insultas dažnai atrodo kaip staigi nelaimė, tačiau medikai primena: daugeliu atvejų rizika kaupiasi palaipsniui. Kraujagyslėms, širdžiai ir nervų sistemai įtakos turi ne vien amžius ar paveldimumas, bet ir kasdieniai įpročiai. Neurologas dr. Baibing Chen, žinomas kaip dr. Bing, atkreipia dėmesį į kelis dalykus, kurių pats vengia matydamas, kokias pasekmes jie gali sukelti.
Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, išgėręs energinį gėrimą ar pakėlęs sunkesnį svorį, patirs insultą. Tačiau tam tikri įpročiai gali padidinti riziką, ypač jeigu žmogus turi širdies ritmo sutrikimų, aukštą kraujospūdį, kraujagyslių problemų ar kitų sveikatos rizikos veiksnių.
Energiniai gėrimai: kodėl neurologas jų vengia
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos gydytojas išskiria, yra energiniai gėrimai. Jie daugeliui atrodo kaip greitas būdas įveikti nuovargį, tačiau jų poveikis organizmui gali būti kur kas stipresnis nei paprastos kavos.
Energetiniuose gėrimuose dažnai yra ne tik daug kofeino, bet ir papildomų stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip taurinas ar guarana. Šis derinys gali stipriai veikti širdies darbą, kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą. Kai organizmas per daug stimuliuojamas, gali padidėti širdies ritmo sutrikimų, arba aritmijos, rizika.
Aritmija pavojinga ne tik dėl nemalonaus širdies plakimo pojūčio. Kai kuriais atvejais sutrikęs širdies ritmas gali prisidėti prie kraujo krešulių susidarymo. O krešulys, patekęs į smegenų kraujotaką, gali užkimšti kraujagyslę ir sukelti išeminį insultą.
Būtent todėl energiniai gėrimai nėra nekaltas kasdienis gėrimas, ypač žmonėms, kurie jau turi širdies ar kraujospūdžio problemų. Pavojus dar labiau didėja, jei jie vartojami dažnai, dideliais kiekiais, kartu su alkoholiu ar intensyvaus fizinio krūvio metu.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į didelius B grupės vitaminų kiekius, kurie neretai dedami į energinius gėrimus. Nors vitaminai dažnai siejami su nauda, jų perteklius, ypač vartojant nuolat ir didelėmis dozėmis, gali būti nepalankus organizmui. Dr. Bingas sako, kad pats apsiriboja rytine kava ir energinių gėrimų vengia.
Labai sunkūs svoriai ir sulaikytas kvėpavimas
Kitas įprotis, apie kurį įspėja neurologas, susijęs su sporto sale. Jėgos treniruotės savaime gali būti naudingos sveikatai, tačiau pavojų kelia labai sunkių svorių kėlimas sulaikius kvėpavimą.
Tai dažnai nutinka tada, kai žmogus bando pakelti maksimalų svorį arba atlikti paskutinį itin sunkų pakartojimą. Kūnas įsitempia, kvėpavimas sustabdomas, o kraujospūdis gali staiga šoktelėti į viršų.
Tokie staigūs kraujospūdžio svyravimai labai apkrauna kraujagysles. Sveikam žmogui tai nebūtinai sukels rimtų pasekmių, tačiau tiems, kurie turi polinkį į aukštą kraujospūdį, kraujagyslių silpnumą ar kitų rizikos veiksnių, tokia apkrova gali būti pavojinga.
Didžiausia klaida – sportuoti taip, tarsi kūnas būtų tik jėgos mašina, o ne kraujotakos, kvėpavimo ir nervų sistemos visuma. Jeigu treniruotės metu svaigsta galva, spaudžia smilkinius, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar neįprastas silpnumas, tai nėra ženklas „pakentėti dar truputį“. Tokiais atvejais reikia sustoti.
Saugiau rinktis tokį krūvį, kurį galima kontroliuoti, ir nepamiršti kvėpavimo. Keliant svorį svarbu nekaupti įtampos užgniaužus kvapą. Reguliarus, techniškai taisyklingas judėjimas dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas bet kokia kaina pakelti kuo daugiau.
Kai kurios jogos pozos taip pat reikalauja atsargumo
Joga dažnai siejama su lankstumu, ramybe ir sveikata, tačiau neurologas primena, kad ne visos pozos tinka visiems. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pratimus, kurių metu stipriai lenkiamas, sukamas ar užspaudžiamas kaklas.
Pasak gydytojo, retais atvejais tokie judesiai gali prisidėti prie kraujagyslės sienelės pažeidimo ar disekacijos. Tai būklė, kai kraujagyslės sienelėje atsiranda plyšimas, galintis sutrikdyti kraujotaką ir padidinti insulto riziką.
Tai nereiškia, kad joga yra pavojinga. Priešingai – daugeliui žmonių ji gali padėti mažinti įtampą, gerinti lankstumą ir bendrą savijautą. Tačiau problema prasideda tada, kai žmogus bando atlikti sudėtingas pozas nepasiruošęs, ignoruoja skausmą arba spaudžia kūną per jėgą.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie jaučia kaklo skausmus, turi stuburo problemų, kraujagyslių ligų, aukštą kraujospūdį ar yra patyrę neurologinių simptomų. Jei pratimo metu atsiranda galvos svaigimas, regos sutrikimas, tirpimas, silpnumas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, reikia nedelsiant sustoti ir kreiptis į medikus.
Kada būtina sunerimti?
Insulto rizikos nereikėtų vertinti tik per vieną įprotį. Dažniausiai pavojų didina keli veiksniai kartu: aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, rūkymas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, netinkama mityba, nuolatinis stresas ir miego trūkumas.
Vis dėlto yra simptomų, kurių niekada negalima ignoruoti. Staigus veido, rankos ar kojos aptirpimas, ypač vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, regos pablogėjimas, stiprus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas ar neįprastai stiprus galvos skausmas gali būti insulto požymiai.
Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Laukti, kol „praeis savaime“, pavojinga. Reikia kuo greičiau kviesti skubią pagalbą.
Ką verta keisti kasdien?
Pirmas žingsnis – ne panikuoti, o realiai įvertinti savo įpročius. Jeigu energiniai gėrimai tapo kasdieniu būdu kovoti su nuovargiu, verta paklausti savęs, kodėl organizmui nuolat reikia dirbtinio stimulo. Galbūt problema yra ne energijos trūkumas, o miegas, darbo krūvis, stresas ar netvarkinga mityba.
Antras žingsnis – sportuoti protingai. Jėgos treniruotės gali būti naudingos, bet jos neturi tapti kraujospūdžio išbandymu. Tinkama technika, kvėpavimas ir saikingas krūvio didinimas yra svarbiau nei noras pasirodyti.
Trečias žingsnis – atsargiai žiūrėti į pratimus, kurie stipriai apkrauna kaklą. Joga, tempimo pratimai ar kitos fizinės veiklos turėtų padėti kūnui, o ne versti jį peržengti ribas. Skausmas, tirpimas ar galvos svaigimas nėra normalus treniruotės palydovas.
Galiausiai verta reguliariai tikrintis kraujospūdį, stebėti širdies ritmą ir neignoruoti simptomų. Žmonėms, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl energinių gėrimų, intensyvaus sporto ar kitų rizikingesnių įpročių reikėtų pasitarti su gydytoju.
Insulto prevencija prasideda ne ligoninėje, o kasdieniuose pasirinkimuose. Mažiau stimuliatorių, daugiau miego, atsargesnis fizinis krūvis, kraujospūdžio kontrolė ir dėmesys kūno signalams gali padėti sumažinti riziką ir išvengti pasekmių, kurios gyvenimą pakeičia per kelias minutes.
