Degalų kainų augimas jau persikelia į kasdienius pirkinius. Kai brangsta kuras, didėja ne tik vairuotojų išlaidos degalinėse – brangsta prekių atvežimas, žaliavų pristatymas, gamyba ir logistika. Todėl maisto kainos Lietuvoje jau kyla ne pavieniui, o per visą tiekimo grandinę, nuo ūkininko iki prekybos lentynos.
Pirkėjams tai reiškia labai paprastą dalyką: už tą patį krepšelį parduotuvėje tenka mokėti daugiau. Brangsta ne tik pavieniai produktai, kuriuos galima pakeisti pigesniais, bet ir būtinosios prekės – duona, pieno produktai, daržovės, mėsa, kruopos, aliejus, kasdieniai buities pirkiniai.
Kodėl degalai taip greitai pakelia maisto kainas
Maistas iki parduotuvės neatkeliauja tiesiai iš lauko į lentyną. Jį reikia užauginti, surinkti, supakuoti, atšaldyti, pervežti, sandėliuoti ir išvežioti į parduotuves. Kiekviename šiame etape naudojamas transportas arba energija.
Kai brangsta degalai, ūkininkams brangiau kainuoja technika ir produkcijos pristatymas. Perdirbėjams brangsta žaliavų atvežimas. Logistikos įmonėms didėja vilkikų ir furgonų reisų kaina. Prekybininkams brangiau kainuoja prekių paskirstymas po parduotuves.
Dėl to kuro brangimas nelieka tik degalinėse. Jis įskaičiuojamas į galutinę prekės kainą, nes kažkas turi padengti didesnes transportavimo ir tiekimo sąnaudas. Galiausiai tą dažniausiai pajunta pirkėjas.
Labiausiai brangimas kerta per būtiniausias prekes
Didžiausia problema ta, kad maisto ir degalų žmonės negali tiesiog atsisakyti. Galima rečiau pirkti nebūtinus daiktus, atidėti didesnius pirkinius ar mažiau išleisti pramogoms, bet kasdienis maistas ir kelionės į darbą lieka būtinos.
Todėl kainų augimą labiausiai jaučia šeimos, kurių pajamos mažesnės arba vidutinės. Jų biudžete maistas, kuras, komunalinės paslaugos ir transportas sudaro didelę išlaidų dalį. Kai šios kategorijos brangsta vienu metu, pinigų kitoms reikmėms lieka vis mažiau.
Lietuvoje tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems mažesniuose miestuose, priemiesčiuose ar kaimiškose vietovėse. Daugeliui automobilis nėra patogumas, o būtinybė – važiuoti į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas ar parduotuvę. Todėl brangstant degalams jie moka daugiau du kartus: degalinėje ir parduotuvėje.
Kainų kilimas tampa kasdieniu spaudimu
Dabartinis brangimas pavojingas tuo, kad jis paliečia ne vieną sritį. Jei kyla tik vienos prekės kaina, pirkėjas gali ieškoti alternatyvos. Tačiau kai brangsta degalai, maistas, paslaugos ir sąskaitos, pasirinkimų lieka mažiau.
Parduotuvėse tai matyti iš kasdienio krepšelio: net perkant panašius produktus kaip anksčiau, galutinė suma kasoje tampa didesnė. Žmonės pradeda dažniau žiūrėti akcijas, rinktis pigesnius prekės ženklus, mažinti nebūtinus pirkinius arba planuoti meniu pagal tai, kas tuo metu kainuoja mažiau.
Verslui situacija taip pat sudėtinga. Dalis įmonių kurį laiką gali prisiimti padidėjusias sąnaudas, tačiau ilgainiui jos neišvengiamai persikelia į kainas. Transportas ir logistika yra per daug svarbi maisto kainos dalis, kad kuro brangimas liktų nepastebėtas.
Todėl pirkėjams dabar svarbu ne laukti, ar kainos dar kils, o matyti, kad jos jau kyla. Degalų brangimas šiandien tiesiogiai veikia maisto lentynas, o kasdienis apsipirkimas tampa brangesnis net tiems, kurie patys važinėja mažiau.
