Gegužę vyšnios atrodo stiprios: žydi, mezga uogas, greitai augina lapus. Tačiau būtent šiuo metu sprendžiasi, ar derlius bus sveikas, ar dalį jo atims kenkėjai ir ligos. Didžiausia klaida – purkšti tada, kai uogos jau pažeistos. Vyšnias reikia saugoti iškart po žydėjimo, kai uogos dar tik formuojasi.
Žydėjimo metu svarbiausia neskubėti su purškimais
Pirmas gegužės darbas – ne purkštuvas, o stebėjimas. Kol vyšnios žydi, jų nereikėtų purkšti insekticidais. Tuo metu medžius lanko bitės ir kiti apdulkintojai, nuo kurių tiesiogiai priklauso būsimas derlius. Jei žiedai bus apdulkinti prastai, vėliau nepadės nei trąšos, nei apsauga nuo kenkėjų – uogų tiesiog bus mažiau.
Žydėjimo metu galima apžiūrėti medį: ar nėra sausų šakelių, ar nesimato ligotų ūglių, ar nelikę pernykščių uogų likučių. Jei yra aiškiai nudžiūvusių, pažeistų šakų, jas verta pašalinti, bet stipraus genėjimo per patį žydėjimą geriau nedaryti. Medis tuo metu turi dirbti žydėjimui ir mezgimui.
Kai žiedlapiai nubyrėję, o pradeda formuotis mažos užuomazgos, prasideda svarbiausias apsaugos etapas. Būtent tada reikia stebėti lapus, jaunus ūglius ir uogų užuomazgas. Jei lauksite, kol kenkėjai jau bus įsigraužę ar lapai masiškai pažeisti, apsauga bus kur kas sudėtingesnė.
Nuo kenkėjų saugomos jaunos uogos ir ūgliai
Gegužę vyšnioms dažnai kenkia amarai, lapus graužiantys kenkėjai, taip pat pradeda aktyvėti vaisius pažeidžiantys vabzdžiai. Amarai pirmiausia matomi ant jaunų ūglių: lapai ima riestis, viršūnės tampa lipnios, aplink pradeda vaikščioti skruzdėlės. Tokiu atveju delsti nereikėtų, nes amarai labai greitai silpnina naują augimą.
Jei pažeidimas nedidelis, galima pradėti nuo švelnesnių priemonių: stipresnės vandens srovės, lipnių juostų ant kamieno nuo skruzdėlių, labiausiai apniktų ūglių viršūnių pašalinimo. Skruzdėlės dažnai pernešą amarus, todėl jų judėjimą į lają verta riboti.
Jei kenkėjų daug, po žydėjimo galima naudoti registruotas augalų apsaugos priemones, skirtas vaismedžiams ir konkretiems kenkėjams. Čia svarbu ne purkšti „dėl visa ko“, o pasirinkti priemonę pagal problemą. Ji turi būti tinkama vyšnioms, naudojama pagal etiketę, nurodytu laiku ir laikantis laukimo termino iki derliaus.
Vyšninei musei ir kitiems uogas pažeidžiantiems kenkėjams praverčia geltonos lipnios gaudyklės. Jos padeda pastebėti, kada vabzdžiai pradeda aktyvėti. Tai nėra vienintelė apsauga, bet labai geras signalas, kad medį reikia stebėti atidžiau.
Ligų profilaktika gegužę ne mažiau svarbi
Vyšnioms gegužę pavojingos ir grybinės ligos, ypač jei oras drėgnas, dažnai lyja, o laja tanki. Po žydėjimo verta pasirūpinti profilaktika nuo lapų dėmėtligės, moniliozės ir kitų ligų, kurios vėliau gali silpninti medį, gadinti uogas ir mažinti kitų metų derlių.
Jei medis per tankus, lapai po lietaus ilgai neišdžiūsta. Todėl svarbi ne tik purškiama priemonė, bet ir pati laja. Vyšnia neturi būti suspausta į drėgną, nejudantį kamuolį. Reikia pašalinti sausas, ligotas, staiga nudžiūvusias šakas. Jei ūgliai atrodo lyg apdegę po žydėjimo, jų palikti nereikėtų – tokios vietos gali tapti ligų židiniu.
Ligų profilaktikai po žydėjimo naudojamos registruotos priemonės nuo kaulavaisių ligų. Jei renkatės vario turinčias priemones ar kitus fungicidus, būtina laikytis etiketės informacijos ir nepurkšti per karštą, saulėtą dieną. Geriausia rinktis ramų rytą arba vakarą, kai nėra lietaus prognozės ir stipraus vėjo.
Svarbus ir pomedis. Po vyšnia nereikėtų palikti supuvusių vaisių likučių, pernykščių mumifikuotų uogų ar ligotų lapų sankaupų. Švara po medžiu mažina ligų ir kenkėjų spaudimą. Jei gegužė sausa, jaunoms vyšnioms reikia ir vandens – nusilpęs medis daug prasčiau ginasi nuo kenkėjų.
Gera vyšnių apsauga gegužę prasideda ne nuo stipraus purškimo, o nuo tikslaus laiko. Žydėjimo metu saugomi apdulkintojai, o po žydėjimo stebimi amarai, lapų pažeidimai, jauni vaisiai ir ligų požymiai. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo daugiau sveikų uogų liks ant šakų.
