Agurkai labai greitai parodo, ar priežiūra tinkama. Vien vandens jiems neužtenka: jei šaknys šąla, krūmai auga tankiai, trąšos beriamos netolygiai, o peraugę vaisiai paliekami kabėti, derlius greitai silpnėja. Kad agurkai būtų traškūs, sultingi ir nekartūs, visą sezoną svarbu atlikti penkis būtinus darbus.
Pirmas darbas – laistyti pastoviai, o ne tada, kai lapai jau glemba
Agurkai drėgmės trūkumą pajunta labai greitai. Jų šaknys nėra gilios, o vaisiams užauginti reikia daug vandens, todėl sausros stresas tiesiogiai atsiliepia derliui. Jei žemė tai perdžiūsta, tai staiga gausiai palaistoma, agurkai gali augti kreivi, kietesni, o kartais įgauna nemalonų kartumą.
Laistyti geriausia šiltesniu, nusistovėjusiu vandeniu, pilant prie šaknų. Šaltas vanduo karštą dieną agurkams yra šokas, ypač šiltnamyje. Taip pat nereikėtų nuolat lieti per lapus – ilgai drėgna lapija sudaro palankesnes sąlygas ligoms.
Svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę. Tai nereiškia, kad lysvė turi būti šlapia kaip pelkė. Agurkams reikia drėgnos, bet kvėpuojančios žemės. Jei vanduo užsistovi, šaknys ima dusti, augalas silpsta, lapai gelsta, o vaisių mezgimas prastėja.
Antras darbas – pasirūpinti šiltomis ir apsaugotomis šaknimis
Agurkai mėgsta šilumą ne tik ore, bet ir dirvoje. Jei daigai pasodinami per anksti į šaltą žemę, jie ilgai stovi vietoje, sunkiai pasisavina maistines medžiagas ir tampa jautresni ligoms. Net kelios šiltos dienos dar nereiškia, kad dirva jau tinkama.
Todėl agurkus lauke reikėtų sodinti tik tada, kai žemė tikrai įšilusi, o šalnų rizika praėjusi. Šiltnamyje galima pradėti anksčiau, bet ir ten svarbu stebėti nakties temperatūrą. Jaunam augalui šaltos šaknys dažnai kenkia labiau nei trumpas vėsesnis oras.
Labai padeda mulčias. Apvytinta nupjauta žolė, šiaudai ar kompostas saugo dirvą nuo perdžiūvimo, mažina temperatūros svyravimus ir neleidžia piktžolėms konkuruoti dėl vandens. Tik mulčio nereikia glausti prie pat stiebo – ten neturi kauptis šlapia, šusti pradedanti organika.
Trečias darbas – tręšti saikingai, bet nuosekliai
Agurkai dera ilgai, todėl trąšų jiems reikia nuolat. Tačiau viena didelė trąšų dozė nėra geras sprendimas. Per daug azoto paskatina lapų ir ūglių augimą, bet ne visada padidina vaisių kiekį. Krūmas gali atrodyti vešlus, tačiau agurkų mezga mažiau arba jie auga netolygiai.
Pradžioje augalui reikia jėgos augti, bet prasidėjus žydėjimui ir derėjimui svarbesnis tampa subalansuotas tręšimas. Agurkams reikia ne tik azoto, bet ir kalio, fosforo bei mikroelementų. Tinka kompostas, biohumusas, praskiesti organiniai raugai ar agurkams skirtos trąšos, tačiau viską reikia naudoti saikingai.
Tręšti sausos žemės nereikėtų. Jei dirva perdžiūvusi, trąšos gali sudirginti šaknis. Pirmiausia agurkus palaistykite, o tik tada „maitinkite”. Taip augalas geriau pasisavins medžiagas ir nepatirs papildomo streso.
Ketvirtas darbas – neleisti agurkams virsti tankia siena
Agurkams reikia oro. Jei lapai susipina į tankų kilimą, viduje ilgiau laikosi drėgmė, sunkiau pastebėti ligų pradžią, o vaisiai slepiasi ir perauga. Šiltnamyje tai ypač pavojinga, nes šiluma ir drėgmė kartu greitai sukuria sąlygas grybinėms ligoms.
Agurkus verta rišti, nukreipti į viršų ir šalinti pageltusius, ligotus ar žemę liečiančius lapus. Taip pagerėja oro judėjimas, augalas gauna daugiau šviesos, o derlių lengviau skinti laiku.
Vėdinimas šiltnamyje yra būtinas. Agurkai mėgsta šilumą, bet ne užsistovėjusį, drėgną orą. Jei po laistymo šiltnamis uždaromas ir paliekamas kaip pirtis, ligos gali pasirodyti labai greitai.
Penktas darbas – skinti dažnai, nelaukiant peraugimo
Agurkus reikia skinti reguliariai. Peraugę vaisiai augalui siunčia signalą, kad sėklos jau formuojasi, todėl naujų mezginių gali mažėti. Tai viena priežasčių, kodėl iš pradžių agurkai dera gausiai, o paskui staiga lyg sustoja.
Dažnas skynimas skatina augalą megzti toliau. Be to, jauni agurkai būna traškesni, sultingesni ir švelnesnio skonio. Derėjimo piko metu juos verta tikrinti kasdien arba bent kas kelias dienas.
Gausus agurkų derlius priklauso ne nuo vieno darbo. Laistymas svarbus, bet jis turi eiti kartu su šilta dirva, mulčiu, saikingu tręšimu, vėdinama lapija ir reguliariu skynimu. Kai agurkai nepatiria streso, jie ilgiau dera, o vaisiai būna tokie, kokių ir tikimasi – traškūs, sultingi ir be kartumo.
