Morkos yra viena tų daržovių, kurios kantrybę išbando dar prieš pasirodant pirmiesiems daigams. Jei lysvė po sėjos perdžiūsta, susidaro kieta dirvos pluta arba sėklos pasėjamos per giliai, daigai pasirodo reti, silpni ir netolygūs. Tuomet menkas būna ir derlius: morkos užauga smulkios, kreivos, nevienodo dydžio arba jų tiesiog būna per mažai.
Morkų daigams labiausiai kenkia sausas viršutinis dirvos sluoksnis
Morkų sėklos dygsta lėtai. Jos nėra tokios greitos kaip ridikėliai ar salotos, todėl po sėjos reikia daugiau kantrybės. Didžiausia klaida – pasėti, palaistyti vieną kartą ir pamiršti lysvę. Jei viršutinis dirvos sluoksnis per kelias dienas išdžiūsta, sėklos gali pradėti brinkti, bet dygimas sustoja. Dalis jų žūsta, dalis sudygsta vėliau, todėl lysvė atrodo reta ir nelygi.
Morkoms svarbiausia, kad dirva po sėjos būtų nuolat lengvai drėgna. Ne šlapia kaip pelkė, bet ir ne sausa. Tai ypač svarbu, jei oras vėjuotas, saulėtas, o dirva lengva ir greitai perdžiūsta. Kartais užtenka kelių sausų dienų, kad morkų eilutės sudygtų tik lopais.
Padeda labai paprastas būdas – po sėjos lysvę pridengti agroplėvele, plonu audiniu ar net lentute, kol pasirodo pirmieji daigai. Taip dirvos paviršius mažiau džiūsta ir nesusidaro kieta pluta. Tačiau dangą reikia stebėti: kai tik daigai pradeda kilti, ją būtina nuimti arba pakelti, kad augalai gautų šviesos.
Laistant svarbu neišplauti sėklų. Stipri vandens srovė gali jas nustumti į vieną vietą, užnešti žemėmis arba palikti per giliai. Todėl po sėjos geriausia laistyti švelnia srove, dulksna, kad drėgmė pasiskirstytų tolygiai.
Per giliai pasėtos morkos sudygsta silpnai arba visai nepasirodo
Morkų sėklos smulkios, todėl jos neturi daug jėgų prasibrauti pro storą žemės sluoksnį. Jei sėklos pasėjamos per giliai, dalis daigų paprasčiausiai nepasiekia paviršiaus. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl po kelių savaičių lysvėje matyti tik pavieniai augalai.
Sėklas reikia berti į negilias vageles ir užžerti lengvu, puriu žemės sluoksniu. Jei dirva sunki, molinga, po lietaus greitai susiplūkianti, morkoms bus dar sunkiau. Tokia žemė ne tik apsunkina dygimą, bet ir vėliau gadina šakniavaisių formą. Morkos sunkioje dirvoje dažnai šakojasi, auga kreivos, trumpesnės, su ataugomis.
Todėl morkų lysvę verta paruošti ypač kruopščiai. Žemė turi būti puri, be didelių grumstų, akmenukų ir šviežio mėšlo likučių. Šviežias mėšlas morkoms netinka – jis gali skatinti šakniavaisių šakojimąsi, deformacijas ir prastesnę kokybę. Geriau rinktis iš anksto kompostu pagerintą dirvą, o ne stiprų tręšimą prieš pat sėją.
Dar viena problema – senos sėklos. Morkų sėklos gana greitai praranda daigumą, todėl jei naudojamas senas, neaiškiai laikytas pakelis, dygimas gali būti prastas net gerai paruoštoje lysvėje. Saugiau sėti šviežesnes sėklas ir nelaikyti jų drėgnoje ar šiltoje vietoje.
Menkas derlius prasideda nuo per tankių arba per retų eilučių
Net jei morkos sudygsta, derlių gali sugadinti netinkamas tankumas. Jei sėklos sudygo labai tankiai ir daigai nebuvo išretinti, morkos ima spausti viena kitą. Joms trūksta vietos storėti, todėl šakniavaisiai lieka ploni, smulkūs, susisukę. Iš viršaus lysvė atrodo žalia, bet po žeme derlius nuvilia.
Retinti reikia tada, kai daigai jau pakankamai matomi ir galima atskirti stipresnius augalus. Geriau palikti mažiau, bet stipresnių morkų, negu tankų kilimą, iš kurio išaugs tik plonos šaknys. Retinant svarbu dirvą prieš tai sudrėkinti – taip lengviau ištraukti nereikalingus daigus ir mažiau pažeisti likusius.
Jei morkos sudygo retai, derlius irgi bus mažesnis. Tokiu atveju priežasties reikėtų ieškoti sėjos pradžioje: ar sėklos nebuvo senos, ar dirva neperdžiūvo, ar jos nebuvo pasėtos per giliai, ar paviršius nesukietėjo po lietaus.
Vėliau morkoms taip pat reikia pastovios drėgmės. Ilgos sausros stabdo augimą, o staigus vandens perteklius gali paskatinti skilinėjimą. Piktžolės taip pat labai kenkia, nes jauni morkų daigai auga lėtai ir lengvai pralaimi konkurenciją.
Geras morkų derlius prasideda nuo pirmų dienų po sėjos. Šviežios sėklos, puri ir ne per sunki dirva, negili sėja, nuolat drėgnas paviršius ir laiku atliktas retinimas lemia daug daugiau nei vėlesnis tręšimas. Jei morkos sudygsta tolygiai ir nuo pradžių turi vietos augti, derlius būna gausesnis, šakniavaisiai tiesesni, stambesni ir geresnio skonio.
