Žinia apie hantaviruso atvejį Europoje skamba grėsmingai, ypač kai minima, kad ši infekcija gali būti mirtina. Tačiau svarbiausia atskirti faktus nuo panikos: šiuo metu kalbama ne apie plačiai Europoje plintantį virusą, o apie protrūkį, susijusį su konkrečiu kruiziniu laivu „MV Hondius“ ir jo keleiviais. Pasaulio sveikatos organizacija vertina, kad platesnė visuomenės rizika išlieka maža, tačiau situacija stebima labai rimtai.
Kas nutiko kruiziniame laive „MV Hondius“
Protrūkis siejamas su ekspediciniu kruiziniu laivu „MV Hondius“, kuris keliavo iš Pietų Amerikos per Antarkties regioną ir Atlanto salas. Pasaulio sveikatos organizacijai apie keleivių grupę, kuriai pasireiškė sunkūs kvėpavimo ligos simptomai, pranešta 2026 m. gegužės 2 d. Laive buvo apie 147 keleiviai ir įgulos nariai.
Tarptautinė žiniasklaida skelbia, kad su šiuo protrūkiu siejami trys mirties atvejai, o užsikrėtusių ar įtariamų atvejų skaičius siekia kelis žmones. Skirtinguose pranešimuose skaičiai šiek tiek skiriasi, nes dalis atvejų dar buvo tiriami, tačiau minima iki aštuonių patvirtintų arba įtariamų susirgimų.
Europoje dėmesį sukėlė tai, kad vienas keleivis, grįžęs į Šveicariją, kreipėsi į Ciuricho ligoninę ir jam buvo patvirtintas hantavirusas. Šveicarijos institucijos nurodė, kad šis atvejis susijęs su tuo pačiu laivu, tačiau pabrėžė, jog Šveicarijos visuomenei šiuo metu pavojaus nėra.
Kodėl šis protrūkis vis dėlto vertinamas rimtai
Hantavirusai nėra viena vienoda infekcija. Tai virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai – per jų išmatas, šlapimą ar seiles. Žmogus paprastai užsikrečia įkvėpęs užterštų dalelių, pavyzdžiui, valydamas patalpas, kuriose buvo pelių ar kitų graužikų.
Šiuo atveju nerimą kelia įtariama Andų hantaviruso atmaina. Ji siejama su Argentina ir Čile ir laikoma išskirtine, nes, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali ribotai plisti nuo žmogaus žmogui, ypač tarp labai artimų kontaktų. PSO atstovai nurodė, kad galimas perdavimas tarp labai artimų kontaktų yra viena iš tiriamų versijų.
Tačiau tai nereiškia, kad virusas plinta kaip gripas ar COVID-19. Net ir kalbant apie Andų virusą, perdavimas tarp žmonių laikomas retu ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu. Dėl to didžiausią dėmesį dabar gauna tie, kurie keliavo tame pačiame laive, gyveno vienoje kajutėje, slaugė sergančius arba turėjo tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais.
Mirtingumo tema taip pat reikalauja atsargumo. Kai kuriuose pranešimuose minima, kad Andų viruso mirtingumas gali siekti apie 30–40 proc., tačiau tai nereiškia, kad „miršta kas antras“ visais atvejais. Realus pavojus priklauso nuo viruso atmainos, ligos sunkumo, gydymo pradžios, paciento būklės ir medicininės pagalbos prieinamumo. Protrūkio laive skaičiai atrodo labai sunkūs, tačiau jų negalima automatiškai taikyti visai visuomenei.
Kitaip tariant, virusas pavojingas, bet šiuo metu rizika paprastam žmogui Lietuvoje nėra tokia, kokią gali sukurti bauginanti antraštė.
Ką reikėtų žinoti lietuviams
Jei nekeliavote šiuo laivu, nebuvote tarp jo keleivių ar artimų kontaktų ir nesilankėte rizikingose vietose Pietų Amerikoje, tikimybė susidurti būtent su šiuo protrūkiu yra labai maža.
Tačiau hantavirusai kaip infekcijų grupė nėra visiškai svetima tema ir Europoje. Praktiniu požiūriu lietuviams daug aktualesnė yra ne kruizinio laivo istorija, o bendra taisyklė: venkite kontakto su graužikų išmatomis, ypač valydami sodybas, garažus, sandėliukus, rūsius ar retai naudojamas patalpas.
Ypač atsargiems verta būti pavasarį ir vasarą, kai žmonės grįžta į sodybas, atidaro ilgai nejudintus sandėliukus, tvarko malkines ar ūkinius pastatus. Jei patalpoje matyti pelių išmatų, nereikėtų visko sausai šluoti šluota ar kelti dulkių. Geriau patalpą išvėdinti, paviršius sudrėkinti dezinfekuojančia priemone, naudoti pirštines, o esant dideliam užterštumui – ir apsauginę kaukę.
Hantaviruso simptomai gali prasidėti ne iš karto. Kai kuriuose pranešimuose nurodoma, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti kelias savaites, todėl žmonės, buvę rizikingoje aplinkoje arba turėję kontaktą su patvirtintu atveju, turi stebėti savijautą. Minimi simptomai gali būti karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai, vėliau – kvėpavimo sutrikimai.
Jei žmogus neseniai grįžo iš Pietų Amerikos, dalyvavo ekspedicinėje kelionėje, turėjo kontaktą su graužikų užteršta aplinka arba buvo tarp galimų „MV Hondius“ kontaktų ir jam prasideda karščiavimas, stiprus silpnumas, raumenų skausmai ar dusulys, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus, būtinai paminint kelionės istoriją.
Kodėl panika čia gali pakenkti labiau nei padėti
Tokios istorijos dažnai plinta labai greitai, nes jose yra viskas, kas kelia nerimą: kruizinis laivas, nežinoma infekcija, mirties atvejai, Europa ir frazė „plinta iš žmogaus žmogui“. Tačiau sveikatos temose tikslumas yra būtinas.
Šiuo metu patikimiausia formuluotė būtų tokia: užfiksuotas rimtas hantaviruso protrūkis, susijęs su konkrečiu kruiziniu laivu; dalis atvejų pasiekė Europos sveikatos sistemas per grįžusius keleivius; tarptautinės institucijos vykdo kontaktų paiešką ir izoliavimo priemones; bendra rizika visuomenei vertinama kaip maža.
Tai nereiškia, kad įvykis nereikšmingas. Priešingai – jis svarbus, nes Andų hantavirusas yra reta ir sunki infekcija, o galimas ribotas perdavimas tarp žmonių reikalauja griežtų visuomenės sveikatos veiksmų. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės Lietuvoje turėtų bijoti viešojo transporto, parduotuvių ar bet kokio kontakto su keliautojais.
Protinga reakcija yra ne panika, o trys dalykai: sekti oficialią informaciją, atsakingai vertinti kelionių istoriją ir nepamiršti elementarios apsaugos nuo graužikų ten, kur jie realiai gali būti.
Ką daryti praktiškai
Jei neturėjote ryšio su šiuo kruizu ar jo keleiviais, specialių veiksmų imtis nereikia. Verta tiesiog žinoti, kad bauginančios antraštės ne visada tiksliai parodo rizikos mastą.
Jei keliavote Pietų Amerikoje, buvote vietose, kur galėjo būti graužikų, arba gavote pranešimą, kad galėjote turėti kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, stebėkite savijautą ir laikykitės sveikatos institucijų nurodymų.
Jei atsiranda karščiavimas, stiprus nuovargis, raumenų skausmai, kosulys, dusulys ar kiti neįprasti simptomai po rizikingo kontakto, kreipkitės į gydytoją ir aiškiai pasakykite, kur keliavote ir su kuo galėjote turėti kontaktą.
Jei tvarkote sodybą, rūsį, garažą ar sandėliuką, kuriame galėjo būti pelių, nekelkite dulkių sausai. Vėdinkite, drėkinkite, dezinfekuokite, naudokite pirštines ir saugokite kvėpavimo takus.
