Nuo 2026 metų Lietuvoje atsirado naujas 10 proc. saugumo įnašas, taikomas daliai ne gyvybės draudimo sutarčių. Tai reiškia, kad pokytį pirmiausia pajus ne tie, kurie moka gyvybės draudimą, o gyventojai ir verslai, draudžiantys turtą, kasko, keliones, civilinę atsakomybę ar kitus ne gyvybės draudimo objektus. Oficialiai įnašą moka draudikai, tačiau galutinėje kainoje jo poveikį gali pamatyti ir klientai.
Naujas mokestis slepiasi ne ten, kur daugelis tikėtųsi
Kalbant apie naujus mokesčius, dauguma žmonių pirmiausia pagalvoja apie pajamų, nekilnojamojo turto ar vartojimo apmokestinimą. Tačiau šįkart pokytis susietas su draudimu.
Pagal Saugumo įnašo įstatymą, įnašas taikomas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimo rizika yra Lietuvoje. VMI aiškina, kad saugumo įnašo mokėtojas yra draudikas, o pats įnašas nėra draudimo įmokos dalis. Kitaip tariant, prievolė valstybei formaliai tenka draudimo bendrovei, bet tai nereiškia, kad pokytis liks nematomas galutinėje draudimo kainoje.
Būtent čia ir slypi svarbiausia detalė: gyventojas gali negauti atskiros eilutės, kuri atrodytų kaip naujas kas mėnesį mokamas mokestis, tačiau sudarant, pratęsiant ar keičiant draudimo sutartį bendra kaina gali būti didesnė.
Tai ypač aktualu tiems, kurie kasmet atnaujina draudimus: būsto, kasko, kelionių, turto, nelaimingų atsitikimų ar kitus ne gyvybės draudimo produktus. Pokytis gali pasirodyti ne kaip vienkartinis šokas, o kaip pamažu brangstantys įprasti polisai.
Kam šis įnašas taikomas, o kam – ne?
Saugumo įnašo tarifas siekia 10 proc. Jis taikomas Lietuvoje veikiančių draudikų ne gyvybės draudimo sutartims, kai jos sudaromos, pratęsiamos arba keičiamos taip, kad keičiasi draudimo įmoka. Finansų ministerija nurodo, kad šiomis lėšomis papildomas Valstybės gynybos fondas.
Tačiau svarbu tai, kad įnašas netaikomas viskam iš eilės. Pagal Finansų ministerijos pateiktą informaciją, išimtis numatyta fizinių asmenų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokoms, taip pat pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokoms.
Tai reiškia, kad vairuotojams svarbu atskirti dvi skirtingas situacijas. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas fiziniams asmenims į šią schemą nepatenka, bet kiti ne gyvybės draudimo produktai gali būti apmokestinami. Pavyzdžiui, jeigu žmogus draudžia automobilį kasko draudimu, tokia sutartis jau gali patekti į saugumo įnašo lauką.
Draudimo bendrovės taip pat aiškina, kad įnašas taikomas po 2026 m. sausio 1 d. sudarytoms, pratęstoms ar pakeistoms ne gyvybės draudimo sutartims. Sutartims, kurios buvo sudarytos ir apmokėtos iki šios datos ir vėliau nekeičiamos, įnašas netaikomas.
Kodėl tai gali pasijusti plačiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad naujas mokestis palies tik draudimo bendroves. Tačiau draudimas nėra siaura ar reta paslauga. Jis susijęs su kasdieniais žmonių sprendimais: būsto apsauga, automobilio rizika, kelionėmis, verslo turtu, atsakomybe už žalą kitiems.
Todėl net jei įnašą į biudžetą moka draudikas, jo įtraukimas į bendrą paslaugos kainodarą gali reikšti, kad klientas sudarydamas naują sutartį ar pratęsdamas senąją matys didesnę galutinę sumą. Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl šio pakeitimo į gynybos fondą kasmet galėtų būti surenkama apie 107 mln. eurų.
Gyventojams praktiškiausia taisyklė paprasta: prieš pratęsiant draudimo sutartį verta ne tik žiūrėti į galutinę kainą, bet ir pasitikrinti, kokia sutartis sudaroma, ar ji patenka į ne gyvybės draudimo kategoriją ir ar jai taikomas saugumo įnašas.
Tai nėra mokestis, kurį žmogus kas mėnesį deklaruos pats. Tačiau tai yra mokestinis pokytis, kuris gali atsispindėti ten, kur daugelis jo mažiausiai tikisi – draudimo pasiūlyme, atnaujintoje sutartyje arba sąskaitoje už polisą.
