Bitkoinas vieniems yra skaitmeninis auksas, kitiems – didžiausias šiuolaikinis spekuliacinis burbulas. Ekonomistas Peteris Schiffas vėl priminė savo griežčiausią prognozę: jo manymu, bitkoino vertė galiausiai gali kristi iki nulio. Pagrindinis jo argumentas paprastas – bitkoinas neturi vidinės vertės, todėl jo kaina laikosi tik tol, kol yra pakankamai tikinčių ir perkančių.
Kodėl Peteris Schiffas bitkoiną vadina burbulu?
Peteris Schiffas kriptovaliutų pasaulyje seniai žinomas kaip vienas aršiausių bitkoino kritikų. Jis ne kartą teigė, kad bitkoinas nėra nei tikra valiuta, nei patikima vertės saugykla, nei rimtas aukso pakaitalas. Naujausias jo įspėjimas vėl grąžina rinką prie seno klausimo: ar bitkoino kaina remiasi technologine revoliucija, ar tik žmonių tikėjimu, kad ateityje kažkas už jį sumokės dar daugiau?
Schiffo logika čia griežta. Jo teigimu, bitkoinas nesukuria pinigų srauto, nemoka dividendų, nėra paremtas žaliava, neturi valstybės garantijos ir nėra fiziškai naudojamas kaip auksas ar kitas realus turtas. Todėl, pasak jo, kalbėti apie „vidinę vertę“ nėra pagrindo.
Jei pirkėjai nustos tikėti, kad bitkoinas brangs, visa konstrukcija gali pradėti griūti. Būtent taip Schiffas apibūdina spekuliacinį burbulą: kaina kyla ne todėl, kad turtas kuria aiškią ekonominę naudą, o todėl, kad vis daugiau žmonių tikisi dar didesnio augimo.
Kriptovaliutų šalininkai su tuo nesutinka. Jie bitkoino vertę sieja su ribota pasiūla, decentralizacija, nepriklausomybe nuo centrinių bankų ir galimybe laikyti turtą be tarpininkų. Tačiau Schiffas šiuos argumentus atmeta. Jo požiūriu, ribotumas pats savaime dar nesukuria vertės, jei objektas neturi realaus panaudojimo ar pajamų pagrindo.
Kas yra „mirties spiralė“ ir kodėl ji pavojinga?
Didžiausią nerimą Schiffo scenarijuje kelia vadinamoji „mirties spiralė“. Tai situacija, kai kainos kritimas sukelia priverstinius pardavimus, o šie dar labiau smukdo kainą. Tada prasideda grandininė reakcija.
Šis pavojus ypač siejamas su tais rinkos dalyviais, kurie bitkoiną pirko skolintomis lėšomis arba per daug rizikavo. Jei kaina staigiai krenta, jie gali būti priversti parduoti turimą turtą, kad padengtų įsipareigojimus. Kai pardavinėti ima daug dalyvių vienu metu, spaudimas rinkai dar labiau padidėja.
Toks mechanizmas nėra naujas. Finansų rinkose panašūs procesai matyti ne kartą: burbulas auga tol, kol visi tiki kilimu, bet kai pasitikėjimas lūžta, kritimas tampa greitesnis nei ankstesnis augimas. Skirtumas tas, kad kriptovaliutų rinka yra labai jautri emocijoms, naujienoms ir staigiems kapitalo judėjimams.
Schiffo baimė tokia: jei dideli turėtojai pradėtų masiškai pardavinėti bitkoiną, mažesni investuotojai išsigąstų, o tai sukeltų dar didesnį išpardavimą. Tada kaina kristų ne palaipsniui, o šuoliais.
Vis dėlto čia yra ir kita pusė. Bitkoinas jau ne kartą patyrė didelius kritimus, tačiau po jų atsitiesė. Jo šalininkai būtent tai laiko įrodymu, kad rinka turi pakankamai atsparumo. Kritikai atsako, kad ankstesnis atsigavimas negarantuoja ateities, ypač jei kada nors dingtų didesnė paklausa.
Auksas prieš bitkoiną: senas ginčas dėl tikros vertės
Peteris Schiffas yra ilgametis aukso šalininkas, todėl jo kritika bitkoinui dažnai remiasi palyginimu su tauriuoju metalu. Jo teigimu, auksas vertę išlaikė šimtmečius, turi fizinį pavidalą, naudojamas juvelyrikoje, pramonėje ir centrinių bankų rezervuose. Bitkoinas, jo akimis, yra tik programinis kodas, kurio vertė priklauso nuo rinkos nuotaikos.
Todėl Schiffas piktinasi, kai bitkoinas vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Jo manymu, tai klaidinantis pavadinimas, nes auksas turi istoriją, materialumą ir realų paklausos pagrindą, o bitkoinas – tik skaitmeninį ribotumą ir spekuliacinę paklausą.
Kriptovaliutų šalininkai šį palyginimą vertina kitaip. Jų akimis, bitkoino stiprybė kaip tik yra ta, kad jis nėra fizinis: jį galima perkelti globaliai, saugoti skaitmeninėje piniginėje, jo emisija ribota, o tinklas nepriklauso vienai institucijai. Jiems tai yra ne trūkumas, o privalumas.
Tačiau ginčo esmė lieka ta pati: ar vertė turi būti paremta fiziniu turtu ir istorine tradicija, ar ją gali sukurti technologija, ribotumas ir žmonių pasitikėjimas?
Schiffas renkasi pirmą atsakymą. Bitkoino bendruomenė – antrą. Ir kol abi pusės remiasi skirtingu vertės supratimu, susitarimo čia greičiausiai nebus.
Ar ETF ir institucijos gali išgelbėti bitkoiną?
Pastaraisiais metais bitkoinui daug optimizmo suteikė didesnis institucijų dėmesys ir ETF fondai. Kriptovaliutų šalininkams tai atrodo kaip pripažinimas: jei bitkoinas patenka į tradicinių finansų infrastruktūrą, vadinasi, jis tampa vis rimtesne turto klase.
Tačiau Schiffas ir čia lieka skeptiškas. Jo manymu, ETF gali palengvinti prieigą prie bitkoino, bet nepakeičia paties turto esmės. Jei turtas neturi vidinės vertės, joks fondas jo nepadarys saugiu.
Tai svarbus argumentas. ETF iš tiesų gali padidinti likvidumą, pritraukti daugiau investuotojų ir suteikti rinkai teisėtumo įspūdį. Tačiau jis taip pat gali padidinti priklausomybę nuo bendros investuotojų nuotaikos. Jei pinigai per fondus greitai įteka, jie taip pat gali greitai ištekėti.
Institucinis pripažinimas bitkoinui suteikia svorio, bet nepanaikina pagrindinės rizikos – didelio kainos svyravimo ir priklausomybės nuo paklausos.
Todėl klausimas, ar bitkoinas gali kristi iki nulio, išlieka labiau ideologinis nei matematinis. Jo kritikai sako, kad taip, nes jis neturi pamatinės vertės. Šalininkai atsako, kad nulis neįmanomas tol, kol egzistuoja tinklas, ribota pasiūla ir pasaulinė bendruomenė, pasirengusi jį laikyti vertingu.
Kodėl ši diskusija nesibaigia?
Bitkoinas yra vienas retų finansinių reiškinių, kuris vienu metu kelia ir didžiulį entuziazmą, ir visišką atmetimą. Vieniems jis simbolizuoja naują pinigų sistemą, apsaugą nuo infliacijos ir nepriklausomybę nuo bankų. Kitiems – spekuliaciją, minios psichologiją ir pavojingą iliuziją.
Peterio Schiffo prognozė apie nulį yra kraštutinė, bet ji primena svarbų dalyką: bitkoinas nėra nerizikingas turtas. Jo kaina gali kilti labai greitai, bet gali ir kristi taip pat brutalai. Tie, kurie į jį žiūri kaip į lengvą kelią praturtėti, dažnai pamiršta, kad tokiose rinkose euforiją greitai keičia panika.
Bitkoino likimas priklausys ne nuo vieno kritiko ar vieno fondo, o nuo to, ar paklausa išliks net tada, kai rinkoje dings euforija. Jei investuotojai ir toliau matys jame vertę, jis gyvuos. Jei pasitikėjimas masiškai išgaruos, Schiffo scenarijus taps daug mažiau teorinis.
Kol kas aišku viena: bitkoinas ir toliau lieka ne tik finansinis instrumentas, bet ir tikėjimo testas. Vieni tiki kodu, ribota pasiūla ir decentralizacija. Kiti – auksu, istorija ir fizine verte. O atsakymas, kuri pusė teisi, gali kainuoti ne milijonus, o milijardus.
